Deja, po mėnuliu niekas netrunka amžinai. Žmonės ateina į šį pasaulį ir galiausiai jį palieka. Susidūrę su mirties neišvengiamybe, žmonės stengiasi palaikyti mirusiojo artimuosius ir draugus, išreikšti liūdesį ir užuojautą.
Nurodymai
1 žingsnis
Nesidrovėk savo jausmais. Jei esate nuoširdus, šiltas ir draugiškas tiems, kurie liūdi ir kenčia dėl nepataisomų nuostolių, nesulaikykite emocijų, palaikykite jas geru žodžiu. Žmonės, patekę į tokią stresinę situaciją, turi būti prižiūrimi. Prieš sakydami žmogui paguodos žodžius, pagalvokite, kas buvo mirusysis, ką jis gyvenime gerai padarė, ko jus išmokė. Pajuskite ir tai, ką dabar jaučia žmogus, kuriam ketinate pareikšti užuojautą: jo jausmai, praradimo laipsnis, santykiai su mirusiuoju. Tinkamus žodžius ras patys.
2 žingsnis
Jei turėjote konfliktų ar įtemptų santykių su mirusiuoju, tai neturėtų jokiu būdu paveikti jūsų užuojautos. Nekalbėkite apie jo neigiamas savybes, neteisingus veiksmus. Jūs negalite tiksliai žinoti, kiek žmogus atgailavo. Galbūt jis tiesiog neturėjo laiko prašyti jūsų atleidimo. Kaip sakoma, velionis yra arba gerai, arba nieko.
3 žingsnis
Sielvartas gali būti išreikštas ne tik žodžiais. Jei nepavyko rasti tinkamų žodžių, daryk taip, kaip liepia širdis. Galite pakilti ir apkabinti gedintį žmogų, verkti su juo, netariant nereikalingų žodžių, jei tai tinkama ir etiška. Jei nebuvote artimi ryšiai su velioniu, tuomet galite atsisveikinti tik paspaudę ranką artimiesiems kapinėse po atsisveikinimo ceremonijos.
4 žingsnis
Kurkite bet kokią pagalbą, pridėkite nuoskaudos žodžius. Žodžiai be pagalbos yra tik formalumas. Pagalba rengiant ir organizuojant laidotuves, tokioje situacijoje finansinė parama niekada nebus nereikalinga - tai nereiškia, kad jūs paprasčiausiai atsipirkote. Poelgiai ne tik sustiprins jūsų užuojautą, bet ir palengvins gedinčio žmogaus gyvenimą bent šimtąja dalimi. Nesidrovėkite: visada paklauskite, kaip galite padėti. Tada jūsų žodžiai įgis svorio ir reikšmės.