Emocijos - tai žmonių išgyvenimai, atsirandantys dėl aplink vykstančių įvykių, turintys teigiamą arba neigiamą atspalvį. Labai stipri emocinė patirtis yra pavojinga žmogui.
Nurodymai
1 žingsnis
Emociniai išgyvenimai pasireiškia įvairiai. Džiaugsmas ir linksmumas sukelia motorinį jaudulį, pagreitina psichinius procesus, suteikia linksmumo ir energijos jausmą. Su neigiamomis emocijomis atsiranda psichomotorinis uždelsimas, uždelstas suvokimas. Ne tik neigiamos emocijos gali būti pavojingos. Bet kokia nesubalansuota emocinė patirtis gali sukelti įvairias patologijas.
2 žingsnis
Tarp emocijų rūšių yra silpnos jėgos - nuotaikos ir jausmai, stiprios - afektai ir aistros, taip pat neigiamos - stresas. Žmogus praktiškai nesugeba suvaldyti afektų ir aistrų. Tai smurtiniai emociniai išgyvenimai, kurie pastebimai veikia žmogaus fiziologiją.
3 žingsnis
Labiausiai pastebimi stiprūs emociniai išgyvenimai daro įtaką širdies ir kraujagyslių sistemos darbui. Ne veltui širdis visada buvo laikoma organu, atsakingu už jausmus. Su ryškiais emociniais išgyvenimais žmogaus širdies ritmas sulėtėja arba padidėja, sumažėja arba padidėja kraujospūdis, pakinta kraujagyslių tonas. Tokios reakcijos gali sukelti širdies priepuolius, insultus, hipertenzines krizes ir kt.
4 žingsnis
Įvairių organų ir sistemų veikimo pokyčius lemia simpatinė nervų sistema, kurios sužadinimas stiprių emocinių išgyvenimų metu sukelia adrenalino išsiskyrimą. Adrenalinas sukelia rimtus pokyčius daugelio organizmo sistemų darbe: kraujas nuteka iš vidaus organų, padažnėja kvėpavimas, sulėtėja virškinimo sistemos veikla ir padidėja cukraus kiekis kraujyje. Tokios reakcijos gali sukelti virškinamojo trakto, nervų sistemos ir kvėpavimo organų ligas.
5 žingsnis
Stipri emocinė patirtis, ypač neigiama ir ilgalaikė, lemia T-limfocitų, kurie apsaugo organizmą nuo virusų ir bakterijų, skaičių organizme. Dėl sumažėjusio imuniteto žmogus tampa praktiškai neapsaugotas nuo įvairių infekcijų.
6 žingsnis
Neigiami emociniai išgyvenimai veikia ir psichinę žmogaus būseną. Ilgalaikis stresas sukelia depresiją, neviltį, depresiją, melancholiją, žemą savivertę ir kt. Depresijos metu žmogus jaučia kaltės jausmą, sumažėja motyvacija ir valinga veikla, atsiranda iniciatyvos stoka, mieguistumas ir greitas nuovargis. Esant tokiai būsenai, žmogus gali patirti nervų sutrikimą, jis sugeba bandyti nusižudyti.
