Alzheimerio liga yra rimta ir progresuojanti būklė. Ligai būdingi asmenybės pokyčiai, atminties problemos. Besivystanti patologija galiausiai sukelia visišką nedarbingumą. Bet kuo greičiau žmogus kreipiasi į gydytojus, tuo didesnė tikimybė sulėtinti ligos progresą. Pagal kokius požymius galima nustatyti ankstyvąją patologijos stadiją?
Emocinio fono pokyčiai. Ankstyvoje ligos stadijoje žmogaus nuotaika pradeda labai stipriai „šokinėti“, stiprėja polinkis į apatiją ir negatyvizmą. Pacientas tampa jautrus, prislėgtas, irzlus, įtarus. Kai kuriais atvejais emocijų išraiška gali atrodyti apsimestinė.
Susidomėjimo praradimas. Kai pradeda vystytis Alzheimerio liga, tipiškas pagrindinis simptomas yra sergančio žmogaus susidomėjimo gyvenimu, jį supančiais žmonėmis, pomėgiais ir pomėgiais, savimi praradimas. Prasta nuotaika papildomai veikia norą ką nors padaryti. Žmogui, kuriam pradeda išsivystyti ši patologija, nesvarbu, kaip jis atrodo, kaip žaidė jo mėgstama futbolo komanda ir pan.
Atminties problemos. Paprastai ankstyvosiose stadijose Alzheimerio liga pasižymi trumpalaikės atminties problemomis. Sergantis žmogus gali išsamiai prisiminti įvykius, įvykusius prieš dešimt metų, tačiau neprisimena, kur padėjo namų raktus. Atsiranda sunkumų įsimenant naują informaciją, sergantis žmogus pradeda prašyti pakartoti tą patį kelis kartus, atsiranda polinkis užrašyti visus poelgius ir mintis.
Atsisakymas bendrauti. Ankstyvas Alzheimerio ligos simptomas yra žmogaus noras užsidaryti išoriniame pasaulyje, vienatvės troškimas. Tokiu atveju pacientas gali rasti įvairių savo elgesio pateisinimų. Pavyzdžiui, kalbant apie galvos skausmą ir todėl atsisakyti kalbėtis su draugais telefonu. Arba pasakykite, kad jis neturi absoliučiai nieko dėvėti, nes jis neis į susitikimą su bendražygiais.
Informacijos suvokimo sunkumai. Kažko naujo išmokimo problema būdinga pagyvenusiems žmonėms. Sergant Alzheimerio liga jau ankstyvosiose stadijose žmogui tampa sunku ne tik mokytis, bet net paprasčiausiai skaityti knygas ar vesti apskaitą. Be to, sumažėja motyvacija, dingsta įkvėpimas ir atsiranda padidėjęs polinkis į dykinėjimą.
Kasdienės rutinos pokyčiai. Miego sutrikimai yra vieni pirmųjų Alzheimerio ligos simptomų. Žmogus gali pradėti miegoti daugiau nei 9 valandas per dieną, vis tiek nuolat patirdamas silpnumą, jėgų praradimą, nuovargį. Net po ilgo poilsio pacientas dažniausiai skundžiasi mieguistumu, rūku galvoje ir nurodo būtinybę atsigulti. Tokiu atveju gali nukentėti nakties miegas. Dažnai ankstyvoje ligos stadijoje žmogus dažnai sapnuoja košmarus, naktį miegas tampa neramus, periodiškas ir paviršutiniškas.
Apgaulingos idėjos. Jau pradiniame vystymosi etape Alzheimerio ligą lydi toks simptomas kaip neadekvati ir keista idėja. Pacientas gali tvirtinti, kad yra stebimas, arba pareikšti, kad namuose prieš jį ruošiamas koks nors sąmokslas. Žmogus gali būti tikras, kad jei padėsite puodelį ant stalo krašto, jis tikrai nukris, net jei niekas jo nelies.
Sumažėjęs jautrumas skausmui. Ekspertai pažymi, kad aiškus patologijos vystymosi požymis yra bukas gebėjimas jausti skausmą. Asmuo, kuriam prasideda Alzheimerio liga, gali ilgai nesikreipti pagalbos ar vartoti skausmą malšinančių vaistų, pajutęs diskomfortą savo kūne. Nepaisant įtarumo, pacientas paprastai nesiorientuoja į savo sveikatą. Asmeninė higiena taip pat kenčia.
Kas dar gali būti pirmieji Alzheimerio ligos simptomai
- Polinkis į valkatas, noras palikti namus.
- Alergijos atsiradimas ir odos ligų atsiradimas.
- Valgymo įpročių keitimas. Alzheimerio liga sergantis asmuo gali pradėti mažai valgyti, sakyti, kad jis visiškai neturi apetito.
- Polinkis nuolat keisti objektus iš vienos vietos į kitą.
- Stereotipai (nuolat kartojami bet kokie veiksmai, judesiai, frazės).
- Padidėjęs nerimas, motorinis sujaudinimas ar ryškus nerimas be jokios priežasties.
- Kalbos problemos. Asmuo gali netinkamai išsakyti kažkokias keistas ar kvailas idėjas, pamiršti daiktų pavadinimus, kalboje juos pakeisdamas kuo kitu.
- Nesugebėjimas normaliai naršyti erdvėje ir laike. Ankstyvosiose Alzheimerio ligos stadijose žmogus gali nuolat painioti laiką pagal laikrodį, blogai naršyti gatvėje.
- Drastiški charakterio pokyčiai. Vyrams, sergantiems Alzheimerio liga, pykčio ir agresijos protrūkiai laikomi tipiškais, po to seka dirginimas ir apatija.
- Sunkumai atliekant pažįstamus ir pažįstamus veiksmus. Ankstyvosiose ligos stadijose žmogui tampa sunku valyti butą, spręsti kitus buitinius reikalus, rūpintis augintiniais ir pan.
