Patologinė apgaulė - taip psichologai vadina dažnai meluojančio žmogaus būklę. Patologinis melagis skiriasi nuo paprasto melagio tuo, kad yra tikras dėl to, kas pasakyta, ir tuo pačiu pripranta prie vaidmens.
Kas yra patologinė klasta?
Medicinos ir psichologinėje literatūroje terminas „patologinė klasta“buvo aprašytas XX amžiaus pradžioje. Kartais toks psichinis nukrypimas vadinamas „mitomanija“(šį terminą paskyrė prancūzų psichologas Ernestas Dupre) arba „Miunchauseno sindromu“.
Paprastam žmogui melas yra sąmoningai deklaruojamas teiginys, neatitinkantis tiesos. Bet, kad ir kaip keistai tai skambėtų, patologinis melagis meluoja be jokios priežasties, tiesiog taip. Melą paprastai lengva atskleisti, tačiau melagiui tai netrukdo, nes jis tvirtai įsitikinęs pasakytos informacijos teisingumu.
Patologinė klasta turėtų būti vertinama kaip pagrindinio psichologinio asmenybės sutrikimo, o ne atskiros ligos dalis. Reikėtų pažymėti, kad šis sutrikimas yra vienas iš prieštaringiausių dalykų šiuolaikiniame psichologijos pasaulyje.
Atmetimo priežastys
Dauguma mokslininkų sutinka, kad tokio tipo asmenybė atsiranda dėl psichinės ligos ar itin žemos savivertės. Dažnai patologinis melagis bando padaryti įspūdį kitiems, tačiau per daug pripranta prie vaidmens.
Dažnai panašus sindromas pasireiškia žmonėms, patyrusiems psichologinę traumą vaikystėje. Štai tik kelios galimos mitomanijos formavimosi priežastys augant: problemos bendraujant su priešinga lytimi, tėvų dėmesio stoka, nuolatinė kitų žmonių kritika, nelaiminga meilė ir kt.
Gana dažnai panašus sutrikimas pasireiškia jau esant sąmoningam amžiui dėl galvos smegenų traumos.
Ar patologinis melas yra įgimtas negalavimas?
Dar vieną labai prieštaringą, tačiau ne mažiau įdomią hipotezę pateikė amerikiečių mokslininkai - jie netampa patologiniais melagiais, jie gimsta. Tyrimų rezultatas - įrodyta, kad „Miunchauseno sindromu“sergančio žmogaus smegenys labai skiriasi nuo paprasto žmogaus smegenų.
Patologinių melagių smegenų žievėje pilkosios medžiagos (neuronų) tūris sumažėja 14%, o baltosios medžiagos (nervinių skaidulų) tūris padidėja vidutiniškai 22%. Šie rezultatai taip pat įrodo, kad priekinės smegenų dalies būklė vaidina reikšmę šiai ir daugeliui kitų psichologinių asmenybės savybių.
