Kiekvienas žmogus turi vidinį teisėją, vienintelis skirtumas yra tas, kad vieniems jis yra šaltakraujiškas ir nešališkas, o kitiems, priešingai, jis yra minkštas ir ištikimas. Kad ir kaip paradoksalu, atrodo, kad kalbėtis su savimi kartais būna sunkiausia. Paprastai tai, ko mes mokome, yra svarbiausia, kad išmoktume mes patys. Tačiau paprasčiausi klausimai kartais būna patys sunkiausi. Pradėti reikia nuo supratimo.
Nurodymai
1 žingsnis
Kas yra prieštaravimo dvasia? Kad ir kaip apmaudu tai skambėtų, tačiau jausmai mums parodo, ko nori mūsų siela, daug anksčiau, nei turime laiko apie tai pagalvoti. Noras ginčytis ar nesutikti turi tas pačias šaknis. Kai tik pajuntama, kad jie bando mums primesti savo valią, įsijungia savisaugos instinktas ir įjungiama gynybinė programa. Priešingai, kai siūlomas variantas sutampa su vidiniais poreikiais ir norais, mes lengvai užmezgame kontaktą, parodome norą pasiduoti ir palaikome idėją. Tačiau kartu su įprastomis kasdienėmis situacijomis pasitaiko atvejų, kai poreikį elgtis vienaip ar kitaip lemia ne mūsų poreikiai, o toks žodis kaip „privalau“. Gerai elgtis kasdieniškai, bet tik tuo atveju, jei nesijauti kasdieniškas. Prieš priimdami sprendimą, pagalvokite, kam to reikia, ir kas pasakė, kad taip turėtų būti? Gyvenimas pasikeis tik tuo atveju, jei pirmiausia jį įsivaizduosite tokį, kokį norite pamatyti. Išmokite pasakyti „ne“kitiems ir pasakyti „taip“gyvenimui.
2 žingsnis
Mes visada kalbame apie tai, ko norime. Antroji prieštaravimo dvasios pusė yra noras bet kokiu būdu išsaugoti pasaulio vaizdą. Tačiau bloga ramybė ne visada yra geresnė už gerą kivirčą. Vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau ateina virimo temperatūra, ir tada mes išduodame visą tiesą. Tada susimąstome, kas tai įvyko per mus, ne kitaip, kaip mėnulio užtemimas, magnetinės audros, padidėjęs slėgis, ar turėtume gerti mažiau? Viskas yra daug paprasčiau.
Niekas niekada nepasakys to, ko nemąsto, net būdamas girtas. Kristus pasakė: „vynas stiprina sielą“. Tiesiog paprastai dėl auklėjimo mes nutylime daugelį dalykų, slepiamės ir stengiamės būti švelnūs bei mandagūs. Bet tai, kas paslėpta ir nuslopinta, niekur nedingsta. Neigiamos emocijos, kaupiančios kaip palūkanas banko sąskaitoje, tiesiog laukia akimirkos, kai bus galima prasiveržti. Ir tada visi laikykis, nebus gailestingumo.
Pasakojant, toks leidimas suteikia tik laikiną palengvėjimą ir daug rūpesčių tiems, kurie pateko į „karštą ranką“. Viską laikyti savyje yra žalinga. Bet kuri negyvenama situacija kartosis dar ir dar. Išmokite teisingai reikšti savo mintis, perduoti savo požiūrį priešininkui. Tokiu atveju būsite labiau gerbiamas ir vertinamas. Tai geriau nei priimti visiško bejėgiškumo ir nesugebėjimo atsistoti už save jausmą. Jei norite, kad su jumis būtų skaičiuojama, išmokite save gerbti ir mylėti. Patikti visiems ir visiems yra ne tik neįmanoma, bet ir kvaila.
3 žingsnis
Yra toks posakis: „Niekada neatidėk rytojui to, ką gali padaryti šiandien“. Mes gyvename sandorių, bėdų ir rūpesčių pasaulyje, o kas mums paims raktą į laimę? Atkaklumas ir užsispyrimas siekiant tikslų yra labai geras, tačiau tikslas ne visada pateisina priemones. Nors greičiausiai tik taikinys buvo pasirinktas neteisingai. Tai, kas teikia džiaugsmo, ateina lengvai. Išleidžiame maksimalias pastangas, nesijaučiame pavargę ar prislėgti, bet priešingai, sėkmė suteikia jėgų ir leidžia judėti į priekį.
4 žingsnis
Bet jei tikslas pasirinktas neteisingai, tada, kad ir kaip mes save įtikintume, viskas nuo pat pradžių klysta. Jūs turite dėti neįtikėtinas pastangas, kad gautumėte bent ką nors. Tačiau kad ir kaip stengtumėmės, bokštas anksčiau ar vėliau sugrius, o momentas gali būti ne pats tinkamiausias. Todėl jausmas, vadinamas „nenoriu“, nėra tingumas ir noras pailsėti, o greičiau signalas, kad kažkas negerai. Niekas, išskyrus jus, nepasakys, kur gimė šis noras, todėl užduokite mažiau klausimų ir klausykite daugiau, tik ne kitų, o savęs.
