Išėjimas iš savo komforto zonos gali būti besąlygiškai laikomas prielaida asmeniniam augimui. Tačiau aklai netikėkite tokių teiginių autoriumi. Turite pagalvoti, ar būtent šis išėjimas yra toks svarbus ir kodėl jis apskritai reikalingas.
Nurodymai
1 žingsnis
Psichologai komforto zoną vadina įprasta žmogaus aplinka. Kasdien jis atlieka įsimintus veiksmus, vyksta panašiomis aplinkybėmis, aplanko pažįstamas vietas. Manoma, kad dėl šios rutinos žmonės pradeda gyventi automatiškai, nustoja pastebėti gamtos grožį, nedrįsta pasinaudoti likimo suteikiamais šansais ir nesuvokia savo galimybių.
2 žingsnis
Treneriai, taip pat asmeninio augimo treneriai, kartais pataria tiems, kurie nori paįvairinti savo gyvenimą ir sužinoti apie savo išteklius, dažniau daryti neįprastus, tam tikrai asmenybei visiškai neįprastus dalykus. Taigi žmogus turi mesti sau iššūkį, įveikti savo baimes ir išmokti susidoroti su stresu nenumatytose situacijose.
3 žingsnis
Tačiau ne visi pratimai, kurie yra siūlomi kaip išeiti iš jūsų komforto zonos, yra tinkami. Pavyzdžiui, kas gali būti viešumoje su pižama ar kvailinti nepažįstamą žmogų kvailu klausimu? Kodėl be konkretaus tikslo priversti natūraliai kuklų žmogų atsiverti didelei auditorijai? Šie pavyzdžiai paimti iš realaus gyvenimo pamokų.
4 žingsnis
Suprantama, kad iš pradžių žmogus jausis nejaukiai, o tada supras, kad nieko baisaus neįvyko. Yra vienas „bet“: tokių pratimų poveikis truks neilgai. Ši patirtis greitai pamirštama, o žmogaus prigimties negalima pakeisti keliomis situacijomis. Be to, neįmanoma pasiruošti visiems gyvenimo stresams.
5 žingsnis
Gauti naudos iš pratybų gautos naujos informacijos, norint išeiti iš komforto zonos, jei tai daroma nepaprastai ekstremaliai. Pavyzdžiui, mokydamasis kažko iš esmės naujo, žmogus nuolat plečia savo ribas, auga aukščiau savęs ir nesijaučia kvailas. Tai yra teigiamas išėjimo iš savo komforto zonos pavyzdys. Tai taip pat apima keliones, susitikimus su naujais, įdomiais žmonėmis natūraliomis aplinkybėmis ir daug kitų malonių dalykų.
