Sielvartas yra žmogaus emocinis ir dvasinis atsakas į netekties sunkumą. Normalu liūdėti dėl mylimo žmogaus ar gyvūno. Išsiskyręs gali jaustis giliai prislėgtas. Patirdami netektį, jaučiate liūdesį, skausmą, nusivylimą ir net pyktį. Fiziškai tu esi toks pat išsekęs, kaip ir emociškai. Miego ir apetito praradimas yra dažnas sielvarto palydovas. Jei neišgyvenate visų sielvarto etapų, neįmanoma priimti ir įveikti skausmo. Bet negalima užstrigti nė viename etape, nes gyvenimas, nepaisant visko, tęsiasi.
Būtinas
- Parama artimiesiems
- Laikas
Nurodymai
1 žingsnis
Daktarė Elisabeth Kübler-Ross knygoje „Apie mirtį ir mirtį“nustatė penkias liūdinčių žmonių emocines fazes:
Neigimas
Pirmą akimirką mes nenorime ir negalime patikėti, kad tai, kas nutiko, yra tiesa. Mums sunku susitaikyti su tuo, kas įvyko, ir mes paprasčiausiai tai neigiame. Mūsų psichika bando mus apsaugoti ir paruošti tolesnei patirčiai.
Pyktis
Pyktis yra svarbus sielvarto proceso žingsnis. Jis leidžia prasiveržti pykčiui ir nusivylimui. Galime kaltinti tą, kuris mums atnešė blogų žinių, ar net tą, kuris mus paliko. Mums atrodo, kad išmesdami šiuos jausmus kažkaip sumažinsime nepakeliamą skausmą. Jei jaučiate pyktį ant mirusiojo, nepriekaištaukite dėl to, supraskite, kad tai taip pat rodo, koks mirusysis jums buvo brangus.
Derybos
Šiame etape daugelis žmonių kreipiasi į Dievą ar dievybes. Jūs suprantate nuostolių tikrumą ir sunkumą ir bandote kažkaip nusipirkti nepataisomą. Kažkas meldžiasi, kažkas galvoja, kad norėtų mirti, o ne mylimas žmogus.
Depresija
Šiame etape jums gali būti sunku atsikelti iš lovos, tiesiog ryte atsimerkite ir užsiimkite kasdiene veikla. Tuštumas ir sustingimas yra jausmai, kurie šiomis akimirkomis persekioja gedintį žmogų.
Priėmimas
Priėmus tai, kas nutiko, skausmas, šokas, pyktis ir depresija nurimsta. Tai nereiškia, kad tuoj pat imi jaustis laimingas, bet gali judėti toliau. Priėmimas yra pasikartojantis procesas, kai laikas nuo laiko supranti, kad tai, kas įvyko, yra tikrovė ir reikia kažkaip toliau gyventi.
Suprasti, kas vyksta su tavimi, gali padėti tau tai išgyventi ir išspręsti.
2 žingsnis
Atminkite, kad sielvartas yra įprastas žmogaus atsakas į netektį. Priimkite savo sielvartą ir visas jį lydinčias fizines bei emocines apraiškas. Išsakykite savo jausmus, jums nereikia laikyti emocijų viduje. Blaiviai, daužykite indus, kalbėkite su kitais apie tai, ką patiriate. Jei esate emociškai santūrus žmogus ir jums sunku viešai reikšti savo jausmus, raskite kitą emocinio streso išeitį. Rašyti laiškus, piešti, rašyti poeziją.
3 žingsnis
Negalima kirsti draugų ir šeimos iš savo gyvenimo. Tegul jie jums padeda. Taip, su jumis bus sunku, tačiau neturėtumėte atsisakyti žmonių rodyti meilę ir rūpestį jumis. Duokite vietos gailestingumui.
4 žingsnis
Priverskite save rūpintis savo sveikata. Valgyk, nenoriu eiti pasivaikščioti, nenoriu, prieš miegą gerkite raminamuosius vaistus. Jei jūsų netektis yra išsiskyrimas ar skyrybos, leiskite pajusti gyvenimo skonį - pasirūpinkite savimi, eikite su draugais į brangų restoraną, nusipirkite teatro bilietų. Jei išgyvenate artimo žmogaus netektį, nesijauskite kalti dėl to, kad esate gyvas. Vargu ar to jūs patys norėtumėte savo mylimam žmogui, jei jis būtų jūsų netekęs.
5 žingsnis
Atsisveikinkite su mylimu žmogumi ar būtybe, aplankydami vietas, kuriose buvote kartu, kur gerai jautėtės. Tegul liūdesys virsta liūdesiu.
