Yra žmonių kategorija, kuriai viskas atkrenta iš rankų. Ir tai tęsiasi ne vieną mėnesį ir net ne vienerius metus, bet kartais visą gyvenimą. Jie bando, bando dar kartą, veikia - ir vėl jiems nepavyksta. Laikas po laiko, diena po dienos, tas pats. Tokie žmonės paprastai vadinami nevykėliais.
Bet ne viskas šiuo klausimu yra taip paprasta ir nedviprasmiška. Pralaimėjusieji taip pat yra skirtingi: vienus tokiu laiko visa jų aplinka, kiti - tik patys. Kai kurie nustoja jaustis likimo numylėtiniais po vieno didelio gyvenimo praradimo, po kurio jie nebegali atsikelti. Kiti kiekvieną dieną susiduria su nedidelėmis kliūtimis. Visi pesimistai negali būti vadinami nevykėliais, nes tarp jų yra daug sėkmingų žmonių. Tuo tarpu nepraeinamų optimistų sėkmė gali pasisukti vėl ir vėl. Yra tų nepasisekusių žmonių, kurie dėl visko kaltina kitus ir aplinkybes, ir yra tokių, kurie prisiima visą atsakomybę už savo gyvenimą.
Įdomu ir tai, kad kiekvieno žmogaus užmojai ir galimybės juos pasiekti daro didžiulę įtaką nevykėlio savęs suvokimui. Yra žmonių, kurie yra visiškai patenkinti santechniko padėtimi, visą gyvenimą dirbusia vietos būsto biure. O kitas žmogus, svajojantis tapti garsiu menininku, tačiau to nepasiekęs, amžinai liks nepatenkintas savo likimu. Nors jis turi geras pajamas, kelis kartus didesnes už santechniko pajamas.
Štai kodėl taip sunku pateikti teisingą gedimo apibūdinimą. Kad ir kaip stengtumėmės tiksliai atsakyti, kiekvienas save šiame pasaulyje supras savaip.
Tačiau yra vienas bendras dalykas tarp tų, kurie laiko save nevykėlių klanu. Kiekvienas iš jų, bandęs tam tikrą skaičių kartų pasiekti tai, ko nori gyvenime, ir nepavykęs, neranda jėgų „atsikelti“po kito „kritimo“. Toks žmogus praranda tikėjimą savimi. Ir tada jau palaužta jo psichika pradeda veikti prieš jį. Net jei šis asmuo ir toliau judės ir ką nors darys, jį persekios baimė ir nesaugumas. Kodėl dedi visas savo pastangas į tai, kas tikrai nepavyks ir atneš skausmo? Geriau įspėti visus iškart (taip pat ir save), kad jie nelabai tikėtųsi. O gal net praneša, kad virš jo pakimba „blogas likimas“, kuris nieko gero neprives.
Tikėdamas savo niekam tikimu šiame pasaulyje, nevykėlis pradeda nesąmoningai pritraukti sunkumus. Pasirenka tai, kas jam nėra pelninga. Bijo eiti ten, kur yra galimybė išbandyti save. Esant menkiausiam pavojui, pasiduoda be kovos. Taip lengva prarasti draugus, darbus, artimuosius ir paskutinę savigarbą. Būtent taip anksčiau ar vėliau nutinka sielvartaujantiems. Tai neabejotinai dar labiau įtvirtino jų įsitikinimą savo pačių nepritekliumi.
Tad kodėl kai kuriems žmonėms pavyksta bet kokia kaina, o kitiems greitai pasiduoti? Gali būti kelios priežastys.
1. Tai yra žmonės iš prigimties įtarūs, valdomi, paklusti kitų nuomonei. Pirmieji nesėkmės ir jų vertinimas visuomenės stipriai įtakoja jau ir taip keblų pasitikėjimą savimi ir jų veiksmus. Noriu pabėgti, pasislėpti ir daugiau niekada nieko nedaryti, kad nesukeltų dėmesio sau.
2. Mažas atsparumas stresui. Net ir nevertindami autoritetingos visuomenės, tokie nevykėliai linkę greitai nusivilti gyvenimu. Kai pateksite į „juodąją juostelę“- ir tokie žmonės yra pasirengę manyti, kad visas jų gyvenimas nuėjo į kalnus.
3. Sunki vaikystė taip pat padeda tapti nevykėliu gyvenime. Palaikymo ir pagalbos trūkumas šiuo laikotarpiu. Dažnai vaikai iš susierzinusių tėvų girdi: „kvailys“, „šlykštus“, „tu nieko negali padaryti gerai“, „tokie kaip tu nieko gyvenime nepasiekia“- nenuostabu, kad iki amžiaus, kai žmogus sugeba save įrodyti, šie žmonės jau yra palūžę, silpnos valios ir neturi iniciatyvos. Nesėkmės šiuo atveju pilamos ant galvos tiems, kurie nežino, kaip su jomis susidoroti.
4. Depresija. Mes kalbame ne apie laikiną nuotaikos pablogėjimą, bet apie labai tikrąją klinikinę depresiją. Tokioje būsenoje žmonės norėtų daug ką pakeisti gyvenime, tačiau tik nėra jėgų, o valia yra paralyžiuota. Šiuo atveju labai svarbu laiku kreiptis į specialistą.
