Plečiantis bendravimui internetu, aktyviai pasireiškia toks reiškinys kaip „trolis“. Turiu pasakyti, kad beveik kiekviena didelė bendruomenė „trolinimą“žino kaip apie socialinį reiškinį, kuriame vyksta daugybė diskusijų. „Troliai“yra specifiniai forumų ir socialinių tinklų veikėjai, kurių tikslas yra sukelti pyktį, sukelti aiškų ar latentinį konfliktą, sumenkinti ar įžeisti kitus dalyvius.
Trolių įtaka
Troliai sugeba sunaikinti ištisus forumus, nes visas dėmesys nukreipiamas nuo konkrečių temų aptarimo į santykių sutvarkymą, o nauji lankytojai tiesiog nustoja palikti savo komentarus ir palieka bendravimo erdvę.
Trolių darbas gali būti tikslingai panaudotas pakenkti konkurentų verslui ar skatinti tam tikras visuomenės nuomones. Kartais politiniais tikslais sumaniai manipuliuojama žmonių nuomone „trolinant“.
Trolio asmenybės bruožai
Jei išanalizuosite trolį varančius motyvus, galėsite rasti norą išsiskirti, pritraukti dėmesį ir emocijas (dažniausiai neigiamas), pajusti tam tikrą galią. Taigi jis kompensuoja savo bejėgiškumą, žemą savivertę, konstruktyvių gebėjimų trūkumą. Trolio tikslas yra atkreipti dėmesį neigiamais būdais, nes kiti jam nėra prieinami.
Vidutinio trolio motyvacija yra šiek tiek panaši į paauglę, kai moksleiviai tvirtina save šaukdami eilutes, kurių tikslas yra pritraukti trumpalaikį dėmesį. Kuo labiau neįprasta, įžeidžianti ar provokuojanti pastaba, tuo labiau paauglys gauna dėmesį į savo asmenį. Geriausias variantas yra, jei visi juokiasi ir objektas sugėdinamas. Paprastai tokie reiškiniai sustoja, o subrendę jauni vyrai ir moterys savo svarbą padidina konstruktyvesniais būdais, pavyzdžiui, sportuodami, pasiekdami karjeros ir pan.
Tačiau yra žmonių, kurie negali pasikeisti savęs patvirtinimo klausimais, ir jie lieka tame pačiame paauglystės lygyje, stengdamiesi tiesiog ryškiais veiksmais patraukti į save dėmesį. Šie žmonės vėliau gali virsti tipiškais troliais.
Taip pat verta paminėti, kad yra paslėptų trolių - tai vidutiniai bendruomenių ir forumų nariai, kuriuos netgi gali priimti dauguma. Jie kartais parodo save gana adekvačiai, tačiau kartais, pasinaudodami „savo“žmogaus pozicija, gali pradėti provokacijas bendruomenėje. Akivaizdu, kad jie nėra visiškai pergyvenę savo nesubrendusios paauglystės esmės, nes jiems reikia bent jau kartais neigiamai pasikrauti.
Yra ir trolių, turinčių psichinių ar ribinių psichikos sutrikimų - jie bendrauja internete atsižvelgdami į savo ypatybes.
Ar troliai gali būti naudingi?
Troliai, kaip ir viskas, kas mus sukelia bet kokiam neigiamam dalykui, atskleidžia tiek ištisų bendruomenių, tiek kiekvieno atskiro jų nario trūkumus.
Pirmiausia patikrinamas mūsų savivertės stabilumas. Dalyvis, pirmą kartą patyręs virtualią ataką, patiria didelį diskomfortą, abejoja savo kompetencija, profesionalumu ir ideologinės padėties pakankamumu. Tai bus tam tikras augimo momentas, kai jis, nepaisant tokių išpuolių, jausis pakankamai stabilus ir pasitikintis savimi bei tuo, ką bando pateisinti.
Antra, nepaisant to, kad trolių pareiškimai dažnai būna tušti ir emocingi, kartais jie vis tiek pateikia kritinių pastabų, kurios atskleidžia mūsų, kaip asmens, ar mūsų poziciją bet kokiu ginčytinu klausimu. Čia pravartu pagalvoti, ar po šurmuliuojančia kauke slepiasi kažkas konstruktyvaus, apie ką, galbūt, vertėtų pagalvoti? Žinoma, dėkoti troliui už suteiktą pamoką nebūtina, tačiau tokia situacija gali sukelti minties.
Trečia, priverstas patekti į bendravimo su troliais situaciją gali padėti sukurti subalansuotą ir brandesnę poziciją provokuojančių veikėjų atžvilgiu. Po tokios sąveikos susidaro imunitetas tokioms situacijoms, kuris padeda išmokti naujų ir naudingų įgūdžių. Kai žmogus mato išorinio provokuojančio elgesio slypinčius trolio motyvus, jo norą teigti save, pritraukti dėmesį į save gana nesubrendusiais būdais, tada jis nedalyvauja destruktyviame bendravime, bet perduoda jį savo tikslui. O tokios subalansuotos padėties patirtis padeda įgyti trolį.
