Visi įpratę kaltę vertinti kaip jausmą. Straipsnyje siūloma pažvelgti į kaltę kitu požiūriu, o tai atveria naujas galimybes ir galimybes pritaikyti gyvenime.
Dauguma žmonių jaučiasi kalti. Šioje raidos stadijoje visuomenėje kaltės jausmas parodomas kaip teigiamas jausmas. Jei žmogus jaučiasi kaltas, vadinasi, jis turi sąžinės, sąžiningumo, gerumo, švelnumo ir pan.
Asmeniui priskiriamas teigiamas įvaizdis, kuris dažniausiai kenčia ir už tai yra apdovanojamas kaip aplinkinių žmonių pripažinimas. Pats kančios procesas nėra matomas ir vyksta paties žmogaus viduje, atnešdamas ne tik kančią, bet ir savivertės sumažėjimą bei abejonių dėl atliktų veiksmų atsiradimą, dėl kurio vystosi neryžtingumas ir nemaloni kantrybė. Atskleidžiamas visas vaizdas, kad kaltės jausmas kitiems suteikia malonumo, o pačiam žmogui - nemalonus.
Siūlau kaltės jausmą laikyti situacijos vizijos ar savęs pateikimo rodikliu. Kai žmogus kaltina save, jis atkreipia dėmesį į silpnybes, kurias laiko silpnybėmis, ir nekreipia dėmesio į savo stipriąsias puses, jų nepaisydamas. Tai reiškia, kad žmogus mato tik dalį situacijos ar savo reprezentaciją, bet nesuvokia jos kaip visumos.
Kaltės jausmas yra rodiklis, kad žmogus suvokia tik kažko dalį, nėra holistinio pasaulio paveikslo suvokimo. Todėl, norint panaikinti kaltės jausmą, būtina išplėsti savo pasaulio suvokimą. Leiskite sau pažvelgti į situaciją ar įvaizdį ne tik per neigiamą, bet ir per teigiamą. Šioje situacijoje jis pateikia argumentus poromis: vienas yra neigiamas, o kitas - teigiamas.
Toks pasaulio suvokimas leis suprasti, kad pasaulis nėra nei blogas, nei geras, jis yra tiesiog dvigubas, kur blogas negali egzistuoti be gėrio ir atvirkščiai. Palaipsniui suvokimas pradės plėstis, o esamos situacijos vaizdas bus suvokiamas kaip visuma, o tai lems kintamumo buvimą sprendžiant situaciją, iš kurios žmogus gali pasirinkti sau palankiausią.
