Ar kaltė yra mūsų sąžinės balsas? Taip, jūs tikriausiai taip galite pasakyti. Sąžinė žmogui nėra būdinga nuo pat gimimo, ji auklėjama. Ir kuo daugiau sąžinė kyla ir sustiprėja žmoguje, tuo aštriau jis jaučia savo kaltę net dėl to, dėl ko jis iš tikrųjų nėra kaltas, tačiau už kurį galėtų priešintis.
Sąžinė yra žmogaus egzistavimo visuomenėje pagrindas. Bet kas paaiškina neigiamą atspalvį, kurį daugelis žmonių teikia kaltės jausmui? Matyt, pagal įprastą išmintį yra painiojamos dvi sąvokos: kaltė kaip sąžinės balsas ir neurotinė kaltė, įsivaizduojama, kurios išpirkimas neįmanomas, tačiau vis dėlto kankina žmogų ir verčia jį atlikti normos viršijančius veiksmus. Kaip ir daugelis žmogaus psichikos sferų: meilė, patriotizmas, kūrybiškumas, - sąžinė ir, atitinkamai, kaltės jausmas gali egzistuoti tiek darniu, visaverčiu, tiek iškrypėliu, patologiniu pavidalu. Ir pastaruoju atveju kaltė, kaip taisyklė, pasirodo ne dėl asmens paties moralės normų pažeidimo, o iš išorės primesta - neteisingo auklėjimo, istoriškai susiformavusios visuomenės nuomonės, klaidingos ideologijos dėka.
Bet kurio asmens „nuodėmingumas“, kurį skelbia praktiškai visos religijos, turėtų būti siejamas su neurotiška kaltės jausmo forma. Nepaisant sukurtų ritualų ir moralinio savęs tobulinimo, daugeliui religingų žmonių dėl įvairių priežasčių asmeninio išganymo troškimas tampa hipertrofuotas - todėl ilgas pasninkas, grandinių nešiojimas, savęs nusišvilpimas ir net savęs uždegimas yra naudojami nuodėmių atpirkimui. Kaltės jausmas, kurį įgijo vaikas, kuriam buvo taikomos fizinės bausmės („jei muša mane, tada aš blogas“), vėliau gali būti išreikštas agresija, asocialiu elgesiu. Seksualinio smurto aukos daugelyje visuomenių užuot užjautusios, dažnai kaltina įvykius („aš pats kaltas“), o socialinis boikotas, „gėda“gali paskatinti auką nusižudyti.
Visais atvejais, kai kaltės jausmas yra neurotiškas, reikalingas psichoterapeuto darbas. Jei kaltė dėl padarytų veiksmų ugdo žmoguje atsakomybę, skatina ateityje nedaryti tokių veiksmų, tuomet galime kalbėti apie sveiką, brandų žmogų, kuris turi tikrą moralę ir gali efektyviai veikti visuomenės labui.
