Tai, ką sako žmogus, yra jo minčių ir jausmų, taigi ir jo paties, įkūnijimas. Žinoma, kalboje jis neišsako visų slaptų minčių. Ir vis dėlto tai, kaip žmogus kalba ir apie ką jis pradeda kalbėti, gali daug ką pasakyti apie jį.
Kalbos pagalba žmogus gali išreikšti savo mintis, perduoti pašnekovui, ką jis šiuo metu jaučia, ką daro jo mintys, kokie jo išgyvenimai. Žmogaus kalbos maniera gali parodyti, koks jis yra iš tikrųjų, kuo užsiėmęs protas, kuo gyvena, kas daro įtaką jo gyvenimui, kokia jo interesų sritis ir koks išsilavinimo lygis. Žmogaus teiginius galima analizuoti gana paprastai, atsakant į klausimą, kas iš tikrųjų yra žmogus, ko jis nori ir kaip gyvena.
Ne veltui keičiasi kiekvienos naujos kartos kalba. Jei palyginsime XIX amžiaus atstovo kalbą su 20 amžiaus asmeniu, galite pastebėti reikšmingą skirtumą ne tik sprendimuose, bet ir žodžiuose, posakiuose ir sakinių sudėtyje. Tai, kas anksčiau buvo svarbu žmonėms, pamažu dingo iš jų gyvenimo ir, atitinkamai, kalbos. Tokie žodžiai kaip „pone“, „vežimėlis“, „vagonas“, taip dažnai sutinkami XIX amžiaus atstovų kalboje, nebenaudojami. Juos pakeitė nauji žodžiai, nes atsirado naujų objektų ir reiškinių, kuriuos jie ir žymėjo. Žodžiai „bendražygis“, „vairuotojas“, „taksistas“buvo pasiskolinti iš kitų kalbų arba iš senesnių žodžių paversti naujomis formomis. XXI amžiuje juos vėl pakeitė naujos išraiškos, žinomą prasmę užpildydamos naujomis žodžių formomis. Taigi žmogaus kalba nuolat keičiasi, prisipildo naujų žodžių ir atsikrato senų.
Istoriniai, politiniai įvykiai, vykstantys šalyje, turi didelę reikšmę keičiant kalbą. Individo kalbą įtakoja ne tik globalūs procesai, bet ir jo išsilavinimo lygis bei smalsumas. Vaiko ir suaugusiojo kalba ryškiai skiriasi viena nuo kitos. Vaikų žodynas papildomas iš vaiko aplinkos - tėvų, auklėtojų ar mokytojų, draugų. Suaugusio žmogaus kalba grindžiama ne tik jo aplinka, bet ir išsilavinimu bei didele bendravimo patirtimi. Suaugęs žmogus gali keisti kalbines formas, keisti jas priklausomai nuo situacijos. Taigi, jis yra meilus ir švelnus šeimos aplinkoje ir rimtai vertinamas verslo srityje. Todėl jo kalba keičiasi kartu su nuotaika ir aplinkybėmis, yra tikrojo „aš“, jo pozicijos aplinkinių žmonių atžvilgiu išraiška.
Žmogus gali neišsakyti visų savo minčių žodžiais, tačiau kalba nėra tik žodžių ir posakių rinkinys. Kalba taip pat yra intonacija, reiškianti ne tik tai, ką žmogus pasakė, bet ir tai, kaip jis tai pasakė. Tai taip pat atspindi žmogaus požiūrį į kitus žmones, daiktus ar įvykius. Todėl kiekvieną kalbos ištarimo momentą žmogus parodo save, kalba apie save ir savo požiūrį į tai, kas vyksta, nes kalba yra jis pats.
