Sodo terapija (sodo terapija) yra psichologinių ir fizinių negalių prevencijos ir reabilitacijos rūšis naudojant augalus.
Sodo terapija yra mažai ištirta psichologija ir medicina. Tačiau jau yra nustatytas ryšys tarp asmens sodininkystės veiklos ir jo psichinės sveikatos gerinimo.
Sodo terapijos užsiėmimai vyksta atitinkamai botanikos soduose, taip pat kitose savo augmenija turtingose vietose. Įperkama sodininkystė leidžia žmogui išplėsti savo ribas, atsikratyti jam kliūčių. Pati sodininkystės pradžia jau reiškia, kad žmogus prisijungė prie socialiai naudingos veiklos. Tai gali būti pirmas žingsnis jo pritaikymo visuomenėje link.
Daugybė skirtingų augalų rūšių padeda stimuliuoti ir vystyti žmogaus jutimo pojūčius, jų lytėjimo pojūčius. Tai labai svarbu žmonėms su fizine negalia, neįgaliesiems. Visi tie vaizdiniai vaizdai, kurie supa žmogų sode, teigiamai veikia jo vidinę psichologinę būseną.
Gebėjimas užsiauginti naują augalą suteikia žmogui vilties ir tikėjimo gėriu. Atsiranda motyvacija tolesnei veiklai. Sveikas gėlės augimas suteikia žmogui pasitikėjimo savimi, padidina jo savivertę.
Sodo terapija taip pat padeda pažintinei žmogaus sferai. Kad augalas nenumirtų, būtina išmokti jį prižiūrėti. Įgijęs naujų žinių, žmogus lavina intelektą, lavina atmintį, mokosi nukreipti savo dėmesį teisinga linkme.
Apskritai sodininkystė sumažina stresą iki minimumo, palengvina depresiją ir agresyvų elgesį. Buvimas lauke visada naudingas tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
