Drovumas (drovumas) pasireiškia tam tikru nerimu, nerimu, nepatogumu įvairiose situacijose. Tai psichinės būsenos forma, kuri dažniausiai pasireiškia susitikus ar būnant šalia kitų žmonių.
Kai kurie drovumą vertina kaip teigiamą savybę. Tačiau daugeliu atvejų tai laikoma trūkumu. Žmonės, turintys šią savybę, nurodo, kad drovumas trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Jie labai norėtų atsikratyti šio charakterio bruožo, nes nuolat kankinasi mintimis, ką kiti apie juos pagalvos ir pasakys.
Koks drovumas gali sukelti:
- trūksta galimybės susipažinti su naujais įdomiais žmonėmis
- galimybių trūkumas apginti savo požiūrį
- aplinkinių žmonių įtaka
- aplinkinių žmonių nesusipratimas
- negebėjimas aiškiai reikšti minčių
- pernelyg didelis dėmesys sau, todėl sunku pastebėti, kas vyksta aplink
- turintys neigiamos patirties
- emocijų kaupimasis savyje, o tai blogai veikia sveikatą
- nesugebėjimas gauti dominančios informacijos dėl bendravimo baimės.
Drovumo priežastys
Dažniausiai drovumas gali susiformuoti vaikystėje dėl tam tikro santykio su tėvais pobūdžio. Vaikai gali būti per daug pažeidžiami ir skausmingi, kad sulauktų tėvų kritikos. Vaikai neturi pakankamai patirties su žmonėmis, nežino, kaip elgtis ir ką atsakyti tam tikroje situacijoje, o tai gali būti drovumo priežastis.
Ką daryti
Tėvai gali padėti savo vaikui įveikti drovumą mokydami įvairių socialinio bendravimo įgūdžių, išlaikydami ir įskiepydami saugumo jausmą.
