Drovumas ar drovumas yra savotiškas charakterio bruožas, būdingas tiek vyrams, tiek moterims. Paprastai ši savybė pradeda reikštis net vaikystėje, ji gali palaipsniui didėti. Kokios yra drovumo ugdymo prielaidos, kas ją formuoja?
Drovumas paprastai gali pasireikšti dviem būdais:
- panašaus charakterio bruožą turintis asmuo jaučiasi itin nesaugiai, nepatogiai aplink kitus žmones, jam sunku (o kartais ir visiškai neįmanoma) kalbėti viešai; tuo pat metu drovumas gali priminti apie save net ir tuo atveju, kai jums reikia išgerti tostą atostogų metu arba apginti savo požiūrį draugiškoje kompanijoje;
- yra atvejų, ir jie nėra reti, kai žmogus drovumą patiria ne prieš savo aplinką, o prieš save; Tokiam žmogui sunku užmegzti dialogą su savo vidiniu „aš“, ji turi nuolat palaikyti pasitikinčio savimi įvaizdį ne tik kitų žmonių, bet ir jos pačios akyse.
Ekspertai mano, kad ir koks drovumas bebūtų, pagrindinės jo vystymosi priežastys bus tos pačios. Kas jie tokie?
Kodėl vystosi drovumas
Nesunku atspėti, kad drovumas turi tiesioginį ryšį su žmogaus savigarba, pasipūtimu, savęs pripažinimu ir saviverte. Jei dėl kokių nors priežasčių šios akimirkos yra nestabilios, žmogus visada susiduria su drovumu iš savo pusės. Droviems žmonėms gali būti sunku įsitvirtinti darbo ar švietimo komandoje, jiems nėra lengva išsiugdyti savo polinkius ir talentus, bet kokiu būdu save patvirtinti. Atsižvelgiant į tai, gali būti paslėpti asmeniniai konfliktai, kompleksai, perkelti į pasąmonės lygį. Nedrąsūs žmonės, kaip taisyklė, turi labai stiprų vidinio kritiko balsą, kuris bara, kaltina, prideda dar daugiau netikrumo savo sugebėjimuose. Ypač kritiniais atvejais padidėjęs drovumas gali sukelti izoliaciją, nebendrumą, atsiribojimą nuo realybės.
Dėl ko gali nukentėti žmogaus savivertė? Kodėl kai kuriais atvejais jis tampa skausmingai nuvertinamas ir tuo pačiu traukia į dugną savivertę ir kitus svarbius asmenybės komponentus? Dažniausiai savigarbos problemos, dėl kurių atsiranda drovumas ir izoliacija, kyla dėl auklėjimo ir išorės žmonių įtakos. Jei vaikas negauna reikiamos tėvų paramos, nuolat susiduria su auklėtojų ir mokytojų kaltinimais ir pažeminimais, atsiduria situacijose, kai jo pasiekimai ir sėkmė nėra vertinami, pamažu sveiką savivertę pakeičia nepakankama. Vaikas pradeda vis labiau abejoti savimi ir savo jėgomis, atsisako bandymų ugdyti natūralius talentus, pradeda rodyti polinkį į savęs žymėjimą. Savęs vertinimo problema yra labai sunki, kartais tam reikia dirbti su specialistu.
Be kitų dažnai pasitaikančių priežasčių, dėl kurių formuojasi nedrąsus, drovus personažas, paprastai išskiriamos šios priežastys:
- iškreipta savęs idėja, kurią gali primesti tėvai ar visuomenė, artimiausia žmogaus aplinka;
- aiškus asmens įsitikinimas, kad jis yra natūraliai drovus;
- gyvenimo metu susiformavę skaudūs prietarai; to fone dažnai atsiranda padidėjęs nerimas, polinkis į įtarumą, pasyvumas, nepagrįstas nerimas ir įvairios baimės;
- bet kokia vaikystėje įvykusi traumuojanti / skausminga situacija, kurios rezultatas buvo mintis, kad žmogus neatitinka kitų žmonių idėjų ir lūkesčių;
- vidiniai psichiniai prieštaravimai, nesuvokiami ar nepriimti konfliktai;
- tikras, ne visada traumuojantis ar toksiškas auklėjimas šeimoje, kur slapta ir baikšti asmenybė sąmoningai daroma iš vaiko;
- išvystytų socialinių įgūdžių trūkumas, nesugebėjimas teisingai ir lengvai bendrauti su kitais žmonėmis ir su pasauliu apskritai.
Taip pat verta paminėti, kad kai kurie specialistai (psichologai, sociologai, fiziologai) laikosi prieštaringos nuomonės, kad drovumas yra savybė, kuri visada perduodama iš kartos į kartą. Ši savybė yra tam tikras paveldimas žymuo, kuriuo žmogus jau gimė. Atsižvelgiant į auklėjimo stilių ir gyvenimo būdą, sąlygas, kuriomis vaikas auga, ši savybė gali labai stipriai išsiugdyti arba, priešingai, laikui bėgant gali būti nuslopinta.
Kalbant apie fizinę sveikatą, drovumą gali sukelti ilgalaikis ar lėtinis apsinuodijimas kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip gyvsidabris. Tačiau jūs turite suprasti, kad šioje versijoje yra ir kitų požymių, simptomų, rodančių fiziologinę priežastį.
