Yra žmonių, kurie labai atsidavę savo darbui. Jie yra pasirengę didžiąją laiko dalį skirti darbui ir įvairiai veiklai. Tokiems žmonėms paprastai priskiriamas darboholiko vardas. Ir retai kuris žmogus mano, kad per didelis darboholizmas gali rimtai paveikti tiek sveikatą, tiek gyvenimą apskritai.
Nemažai psichologų mano, kad darboholizmas yra reali ir reikšminga problema, ypač aktuali mūsų laikais. Jei žmogus atsidavęs savo profesijai ir mielai dirba savo pasirinktą darbą, nėra ko jaudintis. Tačiau kai fanatizmas verslo ir užduočių atžvilgiu tampa didžiulis, šis dėmesys darbui pradeda neigiamai paveikti patį žmogų. Galų gale tai gali virsti nemaloniomis pasekmėmis, kurių kai kurių negalėsite susidoroti patys, turėsite kreiptis pagalbos į atitinkamus specialistus. Kas gali pakenkti darboholizmui?
Pavojingos darboholizmo pasekmės
- Socialinių ryšių sutrikimas. Žmogus, visiškai ir visiškai susikoncentravęs tik į savo darbą, į bandymus kurti karjerą, atitrūksta nuo draugų ir šeimos. Jis pradeda gyventi biure, o ne visada darbuotojų komandoje užmegzti tikrai neformalūs ir draugiški santykiai. Galų gale vienu metu darboholikas gali susidurti su vienišumu, sunkumais bendraujant su kitais žmonėmis. Ypač kritiniais atvejais gali išsivystyti vadinamasis socialinis autizmas. Tai suprantama kaip visiškas žmogaus iš išorinio pasaulio artumas, jo atsisakymas bendrauti su draugais ir pažįstamais.
- Karjeros problemos. Atrodytų, jei individas dirba aktyviai, daug laiko skiria darbui, kaip gali išsivystyti problemos dėl karjeros?.. Tačiau labai dažnai darboholikai kils ne karjeros laiptais, o triuškinantis griūtis. Faktas yra tas, kad dirbdamas dėvėdamasis, pamiršdamas poilsį, niekuo nesiblaškydamas, žmogus pamažu praranda formą. Jo dėmesio koncentracija mažėja, pradeda kentėti atmintis, kyla problemų dėl kūrybiškumo. Tam tikru momentu net paprastos paprastos užduotys gali būti per sunkios. Tai sukels nepasitenkinimą valdžios institucijomis, o ypač nemaloniais atvejais - pareigų praradimą, visišką atleidimą. Paprastai, atimdamas įprastą darbą, darboholikas gali patekti ne tik į apatiją, bet ir į labai tikrą depresiją. Ir čia nebebus galima apsieiti be kontakto su psichoterapeutu.
- Emocinis perdegimas. Dėl nuolatinio streso organizmas nusidėvi, nervų sistema pradeda neteisingai veikti. Palaipsniui, darboholizmo fone, išsivysto emocinis perdegimas, kurį lydi ir fiziologiniai simptomai (pavyzdžiui, nemiga ar nuolatinis stiprus nuovargis), ir psichologinės apraiškos (žmogus tampa irzlus, nervingas, nerimastingas). Jei emocinis perdegimas yra labai stiprus, paprastas poilsis per porą dienų jūsų kūno atstatyti neveiks.
- Profesinė deformacija. Ši problema dažniausiai sukelia nepatogumų pirmiausia pačiam darboholikui. Tačiau dėl to gali nukentėti ryšiai su kitais žmonėmis.
- Stabdyti plėtrą. Darboholizmo pasekmės labai ryškiai atsispindi asmeniniame augime, saviugdoje. Viena vertus, žmogus, pasinėręs į darbą, tiesiog neranda jėgų, laiko ar galimybių užsiimti savo asmenybės ugdymu. Kita vertus, darboholikui iš principo gali trūkti tokio poreikio.
- Nesugebėjimas pailsėti. Nuolat susikoncentravęs į darbą, visiškai atsidavęs verslui ir užduotims, žmogus pamažu pamiršta, kaip tinkamai pailsėti ir atsipalaiduoti. Todėl ramybės ir tylos akimirkomis, kai yra galimybė atsipūsti, darboholikas gali patirti ūmių neigiamų jausmų. Tai gali virsti ne tik depresine nuotaika, bet ir polinkiu į priklausomybę sukeliančius ir pavojingus įpročius. Be to, atimdamas sau poilsį, palaipsniui žmogus iš esmės praranda galimybę kokybiškai atsipalaiduoti, o tai visada neigiamai veikia bendrą sveikatos būklę. Darboholizmo fone gali išsivystyti įvairios rimtos patologijos, kurios dažnai virsta lėtinėmis ligomis.
