Žmonėse beveik molekuliniame lygmenyje yra tendencija meluoti. Vienose tai prastai išreikšta, o kitus galima laikyti patologiniais melagiais. Nepaisant to, ne visi nori matyti save apgautus. Tik nedaugelis gali nustatyti, kada jiems meluojama, nes tai nėra lengva užduotis.
Nurodymai
1 žingsnis
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į veido išraiškas ir gestus. Reti melagiai sugeba atsispirti refleksams.
2 žingsnis
Melagis vengia akių kontakto. Jei norite jį sugėdinti, pabandykite atkreipti jo dėmesį.
3 žingsnis
Jei pavyks pažvelgti jam į akis, pamatysite, kad jo piktogramos yra susiaurintos.
4 žingsnis
Melagis juda standžiai, jo gestai nepatogūs. Jis tiesiog nori atitraukti dėmesį nuo „teisuoliško“melo, nes dažnai liesdamas veidą ar traukdamas drabužius.
5 žingsnis
Melas gali sukelti burnos džiūvimą, todėl apgavikas pradeda laižyti lūpas. Ypač įžūliai meluojant, atsiras kosulys.
6 žingsnis
Ypač dideliu melu pašnekovas praranda galią balsui. Pakelti tonai rodo garsiakalbio įtampą. Balso švelnumas gali būti bandymas užmigdyti aukos budrumą. Greita kalba užsimenama, kad melagis nori kuo greičiau atiduoti savo išradimą, kol dar nepamiršo. Murmėjimas ar šiurkštūs balso išpuoliai yra ženklas, kad asmuo bijo būti atskleistas.
7 žingsnis
Gestų ir žodžių neatitikimas išduoda ir melagį. Pavyzdžiui, jis linkteli, kai sako „ne“.
8 žingsnis
Nepatyrę melagiai savo žodžiais dažnai būna neryžtingi. Jie taip pat nenori atsakyti į klausimus ar ilgai patarinėti, o tada paaiškėja, kad yra painu.
9 žingsnis
Melagis per daug susitelkia į detales, bijodamas savo išradimo neįtikėtinumo ar sukurdamas nepatogią pauzę.
10 žingsnis
Melagis noriai pakeis pokalbio temą, jei suteiksite jam tokią galimybę.
