Savęs ugdymas yra vienintelis būdas suaugusiems pakeisti ne tik savo elgesį, bet ir charakterio savybes. Jo formavimas prasideda vaikystėje. Naujos priemonės ir metodai palaipsniui naudojami. Tarp jų yra savikritika, savistaba.
Saviugda yra sąmoningas žmogaus darbas, kurio tikslas - formuoti ir gerinti savyje teigiamas savybes, šalinti trūkumus. Viena iš pagrindinių sąlygų yra pakankamas savęs vertinimas, išsiugdytas savęs suvokimas. Šios savybės leidžia pažinti tikrąjį save.
Saviugdos motyvaciją sukelia įvairios priežastys:
- siekiai;
- noras laikytis visuomenėje nusistovėjusių normų;
- įsipareigojimai sau;
- gyvenimo kelyje atsirandantys sunkumai;
- teigiamo pavyzdžio buvimas.
Dėl nesugebėjimo suformuoti tikslų ir savęs vertinti objektyviai, žmogui sunku save realizuoti. Todėl darbas visada prasideda nustatant teisingą tikslą.
Saviugdos priemonės ir etapai
Yra trys pagrindiniai etapai:
- pradinis;
- prievarta;
- sąmoningas.
Pirmasis būdingas pradinių klasių vaikams ir paaugliams. Jis formuojamas edukacinės veiklos metu, įtakojamas tėvų ir mokytojų. Vaikas pradeda vykdyti reikšmingų suaugusiųjų reikalavimus, daugiausia dėmesio skirdamas elgesio modeliams ar žodine forma nurodytoms instrukcijoms. Laikui bėgant atsiranda galimybė pasirinkti tinkamą veiksmą, socialiniai reikalavimai tampa reguliuotojais.
Antrame etape atsiranda galimybė atsirasti pokyčiams dėl poreikio prisitaikyti prie konkrečios situacijos. Pokyčiai prasideda supratimu ir tik tada savavališkai reguliuojami. Šiame etape išlieka mėgdžiojimas ir poreikis vykdyti nurodymus.
Paskutiniame etape sąmoningumas įjungiamas. Tai lemia vidiniai žmogaus norai. Motyvacija tampa pagrindine vairavimo grandimi. Įvairių išorinių veiksmų įtakoje formuojasi savimotyvacija, savimotyvacija ir savitvarka.
Saviugdos priemonės apima poveikio sau metodus, įvairius materialius ir nematerialius objektus. Tikra veikla yra geras pavyzdys. Papildomos priemonės yra meno, kultūros, kasdienio gyvenimo objektai, žmonių veiksmų demonstravimas, knygos ir dienoraščiai.
Saviugda įvairiais amžiaus tarpsniais
Vaikystėje, dar neprasidėjus paauglystei, vyksta pirmieji prisitaikymo prie vyresniųjų poreikių žingsniai. Jie išreiškia save bandydami ištaisyti savo neigiamus veiksmus. Pagrindinis bruožas yra noras pakeisti konkretų elgesio tipą, o ne kai kurios asmeninės savybės.
Paaugliams individualios savybės tvirtinamos individualiais veiksmais. Yra sunkus darbas su savimi, išreikštas dažnais, veržliais bandymais pakeisti tai, kas jau tapo pripažinta asmenybės ar charakterio savybe.
Suaugusiųjų jausmas, noras būti nepriklausomiems sukelia prieštaringus jausmus: išlieka maksimalizmas savo ir kitų atžvilgiu ir ribotos galimybės. Šiame amžiuje vaikai dar nėra pasirengę ilgalaikėms valios pastangoms, gyvenimo kliūčių įveikimui. Psichologai sako, kad mergaičių šis procesas vyksta švelnesne forma.
Paauglystėje keičiasi socialiniai vaidmenys, santykiai su kitais asmenimis. Žmogus kaupia gyvenimo patirtį, dėl kurios suvokiama: pavienį individą apibūdina ne tik veiksmai, bet ir individualios asmens savybės. Pagrindinis motyvas yra noras realizuoti save socialine ir profesine prasme. Šiame etape prasideda sąmoningas saviugda.
Daugelis psichologų teigia, kad saviugdos procesas daug kartų formuoja asmenybės bruožus, ypač lyginant su mėgdžiojimu ir prisitaikymu.
Metodai
Tarp pagrindinių metodų išsiskiria:
- tikėjimas savimi;
- savęs hipnozė;
- empatija;
- savikritika;
- savęs baudimas ir kai kurie kiti.
Pirmasis metodas pagrįstas savęs vertinimu. Nustatęs savyje bet kokius neigiamus aspektus, žmogus įtikina save, kad juos reikia pašalinti. Pavyzdys yra garsus pasakymas, ką reikia padaryti, norint pašalinti trūkumą. S. Doletsky rašė, kad daug sunkiau pasakyti problemą garsiai, atleisti sau.
Savęs hipnozė reiškia savo tikslų išsakymą. Šiuo aspektu efektyvesnis yra teisingų kelių atradimas. Pašalinus neigiamą, reikia rasti tai teigiamą pakaitalą. Šio požiūrio dėka žmogus dažnai pradeda pastebėti gėrį savyje, padidina savo jėgas savo jėgose. Tai taip pat suteikia galimybę įtvirtinti savo pasąmonėje taisykles, veiksmų gaires.
Empatija naudojama ugdyti moralines savybes, atjautą ir empatiją. Su ja žmogus išmoksta pamatyti save kitų žmonių akimis. Bandoma suprasti save, suvokti, kaip kiti žmonės tave mato.
Savęs baudimas yra dar vienas populiarus ir praktiškas metodas. Jis grindžiamas anksčiau nustatytų taisyklių laikymosi stebėsena. Jei netaikysite technikos, nesigailėdamas nukrypsite nuo to, kas buvo numatyta, žmogus vėl gali elgtis taip pat. Savęs nubaudimas leidžia labai stengiantis stengtis jas įvykdyti. Tai yra svarbus asmenybės formavimosi aspektas.
Svarbu, kad žmogus išsakytų sau prisiimtus įsipareigojimus. Su nuolatiniais priminimais protas linkęs juos įvykdyti. Tai lemia teisingų įpročių formavimąsi. Padrąsinimas yra padėjėjas įgyvendinant jūsų pačių norą tobulėti. Pavyzdžiui, jei jums pavyko pasiekti savo tikslus, pasiekti tikslą, galite pasidaryti sau mažą dovanėlę. Savęs stimuliavimas puikiai tinka įtariems ir išdidiems žmonėms. Ši technika naudojama nuolatiniam pritaikymui po nesėkmės, kad neprarastų pasitikėjimo savo sugebėjimais.
Apibendrinant darbo su savimi rezultatus
Nustačius tikslus ir išbandžius metodus, būtina įvertinti, įvertinti darbo efektyvumą. Šia kryptimi taikoma savikontrolė ir savistaba. Idealiu atveju šiam tikslui naudokite dienoraštį. Jei nėra laiko tam vadovauti, pakanka suvokti, kas buvo padaryta per dieną, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus, suvokti savo elgesį.
Savikontrolė prisideda prie visų jėgų koncentracijos teisinga linkme, teisingomis energijos sąnaudomis. Jo dėka galite išgelbėti save nuo klaidų. Šią kryptį reikia išmokti: prieš valdant daugybę objektų tuo pačiu metu, verta pradėti nuo vieno dalyko. Priešingu atveju klaidų skaičius gali žymiai padidėti. Kiekvienu atveju turite nustatyti:
- ką planuojate kontroliuoti;
- Kaip aš tai galėčiau padaryti;
- ką reikėtų išmesti, kad rezultatas būtų teigiamas.
Ar automatiniai mokymai gali būti naudojami savišvietai?
Šiam tikslui tikrai naudojamos autogeninės treniruotės. Ne visada galima pasiekti gerų rezultatų naudojant tik valingas pastangas ar sąmoningą kontrolę. Taikant techniką, būtina:
- Pristatykite sau ramybės ir atsipalaidavimo būseną. Tam gali būti naudojamas specialus muzikinis akompanimentas. Mokymai turėtų būti atliekami vieni.
- Išsamiai pateikite norimą savo ir savo elgesio vaizdą. Įsivaizduokite, kad norimos savybės jau yra.
- Pajuskite vidinę dvasios būseną, įsivaizduokite, kaip keičiasi požiūris į aplinką, svarbius įvykius ir savo gyvenimą.
- Įsivaizduokite skirtingas gyvenimo situacijas, kuriose galite pademonstruoti norimus charakterio bruožus ar elgesį.
Tokio automatinio mokymo trukmė turėtų ilgėti nuo vienos pamokos prie kitos. Pradėkite nuo dviejų minučių. Papildydami vaizdą smulkesnėmis detalėmis, nustatykite laiką iki 10, 20 ar 30 minučių. Stebėjimai rodo, kad asmenys, taikantys šį metodą, po 2-3 mėnesių pradeda jausti poreikį suformuoti norimą kokybę. Tai tampa neatsiejama jų gyvenimo dalimi.
