Atrodytų, kad kiekvienos moters svajonė yra išlikti amžinai jauna. Bet ar gyvenimas toks lengvas tiems, kurie atrodo daug jaunesni už savo amžių?
Alkoholio pirkimas visada atliekamas su pasu, einant su draugais kartais kyla klausimų, kieno tai vaikas, o minios paauglių tokius žmones galima lengvai supainioti su savo. Daugelis vyrų ir moterų ketina atimti bent kelerius metus iš savo tikrojo amžiaus, o natūraliai jaunatviški žmonės atrodo nelaimingi. Taigi kodėl žmonėms, kurie atrodo daug jaunesni už savo amžių, taip sunku?
Tokie žmonės nėra suvokiami kaip profesionalai
Dažnai svarbioms pareigoms reikia tam tikrų išorinių duomenų. Kadangi patirtis siejama su branda, žmonės, turintys pernelyg jaunatvišką veidą, gali nesugebėti gauti kai kurių pareigų, nors iš tikrųjų yra profesionalūs.
Tokie žmonės labiau stengiasi įrodyti savo kompetenciją
Buvimas per jaunas nebūtinai užblokuoja visus kelius. Taip, turėsite dirbti daugiau, kokybiškiau ir sunkiau, o darbo turėsite ieškoti greičiausiai šiek tiek ilgiau, tačiau atkaklumas, sunkus darbas ir atsidavimas gali viską įveikti. Kartais galite pabandyti naudoti „senstantį“makiažą ir pasirinkti tinkamą garderobą, kuris būtų traktuojamas vienodai.
Paaugliai sutinka tokius žmones
Paprastai per jaunos išvaizdos žmones a priori ignoruoja jų amžiaus žmonės. Jie jiems tiesiog atrodo per maži. Tačiau paaugliai juos vertina kaip „savus“ir tarpusavyje varžosi dėl kontakto. Kartais tai vėl siejama su netinkama drabužių spinta ir makiažu, tačiau dažnai esmė ta, kad jaunatviška išvaizda priverčia tokius žmones elgtis kaip „amžini studentai“. Paprastai turėtumėte pradėti elgtis kaip subrendęs žmogus ir viskas atsistos į savo vietas.
Išvaizda nėra vienintelė problema
Būna, kad tai ne tik per jauna išvaizda, bet pagrindinė nesėkmės priežastis yra infantilizmas. Visų pirma, ji stebina dėl neteisingai parinktų drabužių. Pernelyg jaunatviškas stilius yra netinkamas verslo srityje.
Jei stebite tokius žmones, galite pastebėti vaikiškumo pasireiškimą jų elgesyje (egoizmas, užgaidos, susierzinimas ir kt.). Tokiu atveju jau turėtumėte dirbti su psichologu.
