Yra žmonių, kurie mėgsta apkalbėti ir diskutuoti apie kitus žmones už nugaros. Kaulų plovimas ir gandų skleidimas be aptariamo objekto suteikia jiems ypatingą malonumą, tačiau kas priverčia juos atlikti šiuos neišvaizdžius veiksmus? Tam yra kelios priežastys.
Kas sukelia diskusijas?
Visų pirma, aptaręs asmenį už jo nugaros, apkalbininkas auditorijos akyse gali pasijusti reikšmingesnis ir autoritetingesnis. Taip yra dėl įprasto pavydo, noro pasiekti aptariamo asmens statusą ir jo norų sublimavimo jo atžvilgiu. Gandai apie ką nors dažnai padidina plepalų savivertę ir suteikia jam galimybę augti savo paties akyse, taip pat įgyti trumpalaikę galią aptariamo asmens reputacijai.
Žmonės dažnai naudojasi apkalbomis, kad pateisintų savo trūkumus - juk kitus jie erzina būtent tomis savybėmis, kurių neranda (arba nepripažįsta) savyje.
Ne mažiausia diskusijos priežastis yra noras įtikti pašnekovui. Pasidalijęs su kuo nors paslaptimi, apkalbos automatiškai tampa asmeniu, turinčiu svarbios informacijos, kurią jis nusprendė patikėti pašnekovui, tuo išskirdamas jį iš daugumos. Kuo daugiau paskalų skleidžia gandai, tuo labiau jie pasitiki savimi, palaikydami savo egocentrizmą ir dažnai sulaukia padėkos už tai, kad žino apie tam tikrų asmenų asmeninius reikalus.
Gandų gimimas
Kiekvienas turi savo požiūrį, tačiau ne visi siekia to išreikšti. Diskusijas už nugaros dažniausiai nusideda moterys ir savimi pasitikintys tušti žmonės, kurie mano, kad būtina perduoti savo karališką nuomonę aplinkiniams. Apkalbos dažnai atlieka tam tikrą socialinį „klijų“vaidmenį, nes jos pagalba žmonės, kurie ne visada gali rasti bendrų temų pokalbiui, patenkina savo bendravimo poreikį. Aptardami ką nors, jie dažnai susiranda bendraminčių ir toliau plepa savo artimame rate.
Paprastai aptariamas asmuo anksčiau ar vėliau sužino apie pasklidusias apkalbas - tada apkalbos gali nukentėti dėl ilgo jo liežuvio.
Psichologai rekomenduoja, kad diskusijos subjektai nepaisytų apie juos skleidžiamų paskalų arba kreiptųsi į apkalbas viešumoje, reikalaudami patvirtinti jo kaltinimus ar išgalvotus faktus. Aktyvus paneigimas ar abipusės apkalbos paverčia žmogų nevykėliu, todėl patartina visą neigiamą suvokti su humoru ir į viską atsakyti karališkai nuolaidžia šypsena. Paprastai tai labiausiai įsiutina apkalbas - juk pirminis tikslas nebuvo įvykdytas, objektas nenukenčia, todėl pats paskalos virsta bejėgė turgaus moteris, kuri atrodo kaip drambliui lojantis mopsas.
