Psichologai nustato kelias amžiaus krizes kiekvieno žmogaus gyvenimo metu. Visi jie reiškia perėjimą į naują gyvenimo etapą ir kitokį savęs bei savo galimybių suvokimą. Kiekvienos amžiaus krizės metu iš naujo vertinamos anksčiau reikšmingos vertybės. Sąmoningiausi ir ryžtingiausi būna paauglystėje ir suaugus.
Nurodymai
1 žingsnis
Paauglystė yra ypatingas laikotarpis. Jis vadinamas maištingu. Šiuo metu vaikas suvokia savo pilnametystę ir supranta, kad turi daugiau galimybių nei anksčiau. Svarbiausias ir lemiamas dalykas yra suvokimas, kad dabar pats paauglys sugeba priimti sprendimus. Ir šie sprendimai gali skirtis nuo suaugusiųjų nuomonės. Tėvų ir kitų primestos vertybės griežtai atrenkamos ir permąstomos. Tai lemia nežabotą ir nevaldomą elgesį. Paaugliai bando susikurti savo vertybių sistemą, kuri kartais tampa tiesiog priešinga visuomenėje priimtai.
2 žingsnis
30 metų krizė yra prasmingesnis ir rimtesnis individo formavimosi laikotarpis. Šiuo metu suvokiamas gyvenimas ir keičiasi idėjos apie jį. Tai perėjimas iš jaunystės į pilnametystę, iš svajonių laiko į kasdienybės ir kasdienybės supratimą. Realybės suvokimas ir savo galimybių koreliacija tampa pagrindiniu šio amžiaus įsigijimu. Pasikeičia asmenybė ir pasiekimų vertinimas. Dažnai jaunimas supranta, kad vaikystėje vėlavo ir iki šio amžiaus sulaukė labai nedaug. Reikšmingos tampa visuotinai priimtos vertybės: šeima, artimi žmonės, sėkminga karjera ir kt. Prasideda tikrosios gyvenimo prasmės paieškos.
3 žingsnis
Būdamas 40–45 metų žmogus pasiekia tam tikrą sėkmę: karjeroje, šeimoje - tam tikrą statusą visuomenėje. Ir šią akimirką yra norimo palyginimas su tuo, ką jis pasiekė galų gale. Pasiekti rezultatai ne visada tenkina. Ir šiuo atveju kai kurie žmonės nusprendžia radikaliai pakeisti savo gyvenimo kelią. Pirmosios su amžiumi susijusios opos verčia galvoti apie gyvenimo praeinamumą. Ir tada yra vertybių pasirinkimas. Išryškinami reikšmingiausi iš jų. Keturiasdešimtmečiai pakankamai gerai studijavo šį gyvenimą ir aiškiai suvokia save bei savo galimybes. Išorinio pasaulio vertybės nublanksta į antrą planą, dvasinės vertybės pradeda įgyti svarbiausią reikšmę. Būdama keturiasdešimties, yra ką pasakyti jaunajai kartai.
4 žingsnis
55–60 metų amžius atneša dar vieną krizę. Šiuo laikotarpiu visame pasaulyje suvokiamas visas jo gyvenimas. Tai bandymas mintimis grįžti į visus intymius praeities kampelius ir iš to pasisemti patirties. Tai laikas, kai žmogus įgyja išminties ir yra pasirengęs ja dalytis. Šiame amžiuje tampa pagrindinės vertybės: meilė, empatija, rūpestis, kančių ir skausmo vengimas.
