Kaltės jausmas yra viena griaunamiausių problemų, kuri gali nuodyti ir sunaikinti žmogaus vidinio pasaulio harmoniją. Daugelis metų metus nešiojasi save, nesuvokdami, kiek tai nuodija jų gyvenimą, veikia santykius su kitais ir asmeninį tobulėjimą. Ir jei šis „monstras“daugelį metų apsigyvens sieloje, fizinė sveikata taip pat gali būti sukrėsta. Trumpai tariant, būtina atsikratyti kaltės jausmo, ir kuo anksčiau, tuo geriau.
Jei esate tikintis, tada religija jums padės. Prisipažinimas, maldos ir darbai išpirkti savo kaltę padės atsikratyti šio jausmo ir rasti ramybę sieloje. Be to, nuoširdus tikėjimas gailestingu Kūrėjo atleidimu jus palaikys ir paskatins. Jei esate toli nuo bažnyčios, galite kreiptis į psichologą specialistą, kuris padės rasti veiksmingus būdus, kaip atsikratyti šios naštos ir judėti toliau.
Bet jūs galite pabandyti ir savarankiškai susidoroti su kaltės jausmu, juolab kad tam yra veiksmingas metodas. Pasirinkite laiką, kai galėsite ramiai dirbti su problema, įsitikinkite, kad automatinės terapijos seanso metu niekas ar niekas jūsų neblaško.
Paimkite popieriaus lapą ir apibūdinkite situaciją, kurioje jaučiate kaltę. Nevertinkite savęs ar savo veiksmų, tiesiog išsamiai ir išsamiai nurodykite faktus. Žinoma, galite naudoti kompiuterį ir įvesti tekstą, bet geriau tai daryti senamadiškai, rankomis. Psichologai teigia, kad rašymas suaktyvina kitas smegenų sritis, o ne spausdinimą klaviatūra. Užrašydamas įvykius ranka, žmogus daugiau dėmesio skiria tiek rašymo procesui, tiek savo mintims.
Taigi, faktai yra išdėstyti. Dabar pabandykite suformuluoti priežastis, kurios paskatino tai padaryti. Kuo daugiau priežasčių rasite, tuo geriau. Pabandykite sau atsakyti į klausimus „Kodėl aš tai padariau?“, „Ką jūs norėjote pasiekti dėl to?“
Kitas žingsnis - rasti pasiteisinimų sau ir savo veiksmams. Tai gana malonus procesas, nes kiekvienas nori įrodyti sau ir kitiems, kad nėra dėl ko kaltas.
Stenkitės teisintis taip, kad neperkeltumėte kaltės kitiems. Taigi formuluotę „jis mane apgavo“geriau pakeisti „Aš neturėjau pakankamai patirties ir nuovokos, kad atpažinčiau jo tikrus ketinimus“.
Sunaikink savo įrašus. Galite juos sudeginti ir išbarstyti pelenus vėjyje, suplėšyti lapą į mažus gabalėlius ir nuplauti tualete. Žodžiu, sugalvokite jums tinkamiausią būdą atsikratyti šio popieriaus ir tuo pačiu įsivaizduokite, kad atsikratote visko, kas jame nurodyta.
Kartais šio ritualo nepakanka. Tada reikia pasakoti istoriją. Patartina tai padaryti, kad jūsų pasakojimas netaptų artimų žmonių ar kitų renginio dalyvių nuosavybe. Išlieskite širdį atsitiktiniam bendrakeleiviui, paskambinkite pagalbos telefonu, paskelbkite anoniminį įrašą internete, pasikalbėkite su kunigu.
Pasakojęs apie savo nedorą poelgį, regis, tu darai atgailos aktą „Dievo ir žmonių akivaizdoje“.
Raskite būdą, kaip išpirkti savo neteisėtus veiksmus. Tai gali būti gera, padaryta visiškai nepažįstamam žmogui, labdaros veiksmas arba tiesiog pasakojimas, parašytas „kitų ugdymui“apie jūsų klaidą. Svarbu, kad jūsų galvoje geri ir blogi darbai būtų subalansuoti.
Parašykite istoriją, kurioje panašiomis aplinkybėmis neįvyko įvykis, privertęs jus jaustis kaltu, ir visa situacija buvo sėkmingai išspręsta visų dalyvių džiaugsmui. Parašykite pirmuoju asmeniu taip, tarsi šis įvykis nutiktų jums. Kai kuriems ši metodikos dalis gali pasirodyti nereikšminga ir net kvaila: juk praeities pakeisti negalima. Tačiau tai nėra tiesa. Galite pakeisti suvokimą apie praeities įvykius. Perskaitykite šią istoriją, kai tik esate pasirengęs dar kartą gailėtis ir kaltinti save, o jūsų pasąmonė galiausiai „patikės“, kad traumuojantis įvykis tiesiog niekada neįvyko.
