Kiekvienas žmogus turi tam tikras gyvenimo vertybes ir prioritetus. Kai kurie iš jų yra gana tipiški, kiti - palyginti reti. Tuo pačiu šių vertybių analizė leidžia mums daug ką pasakyti apie žmogų.
Daugelyje mokymų manoma, kad žmogus susideda iš kūno, sielos ir dvasios. Žmogiškosiomis vertybėmis taip pat dalijamasi pagal tai. Kai kurie iš jų skirti išimtinai kūno poreikiams tenkinti, antrieji skirti raminti ir patenkinti sielą, trečiojo užduotis - išsiugdyti žmoguje dvasinį principą.
Remiantis šiuo suskirstymu, galima išskirti tris žmonių kategorijas. Kai kuriems žmonėms tai yra kūno malonumai. Skanus maistas, malonus miegas, jausmingi malonumai yra jų gyvenimo pagrindas. Tokių žmonių interesai apsiriboja siauru kūno poreikių ratu, iš prigimties jie paprastai yra godūs, pavydūs, siekia turto ir prabangos.
Sielingi žmonės turi geresnę organizaciją. Viskas, kas laikoma visuotinėmis vertybėmis, visiškai atitinka jų poreikius, didžioji dauguma žmonių priklauso šiai kategorijai. Jiems svarbi meilė, šeima, draugystė, geri santykiai ir kt. ir kt. Jie sau svarbiausią dalyką randa tame, kas juos supa, kas jiems artima ir brangu.
Dvasingi žmonės sudaro labai ypatingą kategoriją. Apie juos dažnai sakoma, kad jie ne iš šio pasaulio. Jų netraukia daugumai žmonių pažįstami džiaugsmai ir malonumai, jie toli gražu nėra pasaulietiški malonumai. Šių žmonių interesai glūdi visai kitoje - dvasiniame. Jie puikiai supranta kitus žmones, puikiai išmano žmogaus motyvaciją. Didžiule daugeliu atvejų tokie žmonės randa prieglobstį tam tikroje religijoje, ypač jie tampa kunigais ar vienuoliais.
Šiame lygyje žmogus į pasaulį žvelgia visiškai kitaip. Jis tai mato giliau, plačiau, turi prieigą prie priežasčių ir pasekmių vizijos, paslėptos nuo paprasto žmogaus akies. Būtent tokie žmonės visą laiką buvo gerbiami kaip šventieji, juos traukė pagalbos ir patarimai. Atmesdami įprastas pasaulietines vertybes, jie rado dvasinių vertybių, kurios pasauliečiams dažnai buvo visiškai nesuprantamos. Šiame lygyje žmogus ypač gerai suvokia savo netobulumą, pagrindinis jo tikslas yra Dievo siekimas. Asketas supranta, kad negalima pas Dievą ateiti purvina siela, asketas nukreipia visas savo pastangas, kad apsivalytų siela nuo purvo ir aistrų.
Nesunku suprasti, kad nėra vienos universalios vertybės, kuri galėtų suvienyti visus žmones. Tai galima būtų pavadinti meile, bet kažkam tai bus tik tuščia frazė. Todėl kiekvienas žmogus turi savarankiškai pasirinkti, kuo ir kaip gyventi.
