Beveik neįmanoma rasti žmonių, kurie visą gyvenimą išlaikytų savo įsitikinimus, pažiūras, skonį ir įpročius nepakitusius. Žmogaus prigimtis laikui bėgant keičiasi. Ne veltui sakoma: „Kas jaunystėje nėra net truputį revoliucionierius, neturi širdies, o kuris senatvėje yra net šiek tiek konservatyvus - neturi proto“. Bet kokios yra tokių pokyčių ribos?
Kodėl žmogus apskritai keičiasi
Ar galima pasikliauti tuo, kad žmogus visiškai pakeis, pavyzdžiui, savo charakterį, elgesį, požiūrį į tą ar tą daiktą? Kiekvienas žmogus ateina į šį pasaulį tik turėdamas besąlygiškų refleksų ir genetinių polinkių, gautų iš savo tėvų, rinkinį. Tačiau užaugęs jis pradeda tobulėti kaip žmogus. Be genetinio polinkio, jam didelę įtaką daro auklėjimas, kurį jis gauna namuose, artimiausių žmonių rate, mokykloje, sode. Ankstyvoje vaikystėje nustatomas žmogaus charakteris, nulemiantis tolesnį jo elgesį.
Būtent tuo grindžiamas senas posakis: „Reikia išmokyti vaiką gulint per suoliuką, bet kai jis guli, bus per vėlu!“
Vėliau vaikas pradeda glaudžiai bendrauti su savo bendraamžiais darželyje, mokykloje. Studijų metu jis sužino daug naujų dalykų, pamažu įgyja tam tikros patirties, turi keletą pomėgių ir pomėgių. Visa tai taip pat veikia jo elgesį, pažiūras, skonį. Tada paauglystėje jo charakteris ir elgesys gali dramatiškai pasikeisti, tačiau tai laikina, kol hormoninis fonas stabilizuosis. Ir kt. Žmogus senstant įgyja vis daugiau patirties, keičia požiūrį į žmones, vertybių sistemą ir kt. Atitinkamai jis pats keičiasi, taip pat įtakojamas kitų žmonių, pirmiausia tų, kuriuos myli ir vertina.
Kaip ilgai tu gali pakeisti žmogų
Tačiau dažniausiai tokie pokyčiai nėra per gilūs. Juk tai, kas buvo padėta vaikystėje, labai sunku pritaikyti. Žmogus tam tikru mastu gali būti paveiktas į gerą ar į blogą pusę, tačiau visiškai jį pakeisti yra beveik nerealu. Išimtys yra labai retos.
Todėl daugelio įsimylėjusių žmonių svajonės, kad jie galės „perdaryti“po vestuvių, tai yra perauklėti savo artimuosius, pakeisti požiūrį, įpročius, daugeliu atvejų lieka svajonėmis.
Juk kiekvienas žmogus yra unikalus ir nepakartojamas. Todėl jis turi teisę ir į silpnybes, ir į trūkumus (žinoma, iki tam tikrų ribų). Jūs neturėtumėte to keisti. Pagalvok, nes įsimylėjai žmogų su visais jo trūkumais. Galbūt nereikėtų apsistoti ties minusais, reikia atkreipti dėmesį į mylimojo pliusus.
