Kaip galite padėti sau susidoroti su blogais prisiminimais, naudojant psichologinius metodus? Mes esame tikri žmonės ir niekas nėra tobulas. Todėl nereikia dramatizuoti, o bandyti padėti sau.
Kiekvienam iš mūsų nutinka blogų ir gerų įvykių. Bet mes linkę blogus įvykius turėti omenyje ilgiau nei gerus. Ir jei viešumoje mums nutiko kažkas blogo ir kvailo, tada mūsų rūpesčiai šiuo klausimu padvigubėja. Kiekvieną kartą, slinkdami to prisiminimus, vaizduote pridedame ryškių spalvų ir spėjame kitiems, kaip jie į tai reagavo ir ką galėjo pagalvoti. Arba dar blogiau, mes manome, kad jie visa tai prisimena taip pat aiškiai, kaip ir mes. Bet taip nėra. Niekas neliks šio neigiamo atmintyje taip atsargiai, kaip jūs, mėgaudamiesi kiekviena detale. Jums net nereikia to įtempti. Visų jų nemalonumų gausu, jie neturi jokio pagrindo ir nėra kur saugoti savo ir jūsų atmintyje.
Laikas ištrina aiškias ribas ir detales, kas atsitiko, paliekant tik patį faktą, kad tai įvyko. Laikui bėgant žmonėms gali kilti abejonių, ar tai įvyko su jumis, ar su kažkuo kitu. Norėdami lengviau atsikratyti blogos atminties, galite naudoti vieną iš paprasčiausių psichologinių metodų, tačiau, nepaisant to, labai veiksmingą. Pavyzdžiui, paimkite tuščią popieriaus lapą ir pradėkite ant jo rašyti. Atmintyje pakartokite to, kas nutiko, vaizdą, pradėkite eiti per lapą, kol vyksta prisiminimo procesas, nenuleisdami rankų nuo lapo. Kai baigsite, pažiūrėkite į popieriaus lapą, ant jo bus negražūs išlenkti rašteliai, jie tokie pat negražūs, kaip ir pati atmintis. Paimkite šį popieriaus lapą į abi rankas, susikaupkite ir sutrinkite jį jėga. Tada išmeskite į šiukšliadėžę. Taip jūs išmetėte šią savo atmintį į šiukšliadėžę. Po to reikia kažkuo apdovanoti save arba išsiblaškyti dėl kažko malonaus. Ir mes visada turime prisiminti, kad esame ne robotai, o gyvos būtybės ir kad nė vienas iš mūsų nėra tobulas tiek, kad jam neatsitiktų tokių momentų.
