Skirtingai nuo konstruktyvios savikritikos, kuri tik padeda geriau užmegzti santykius su kitais, nustatyti gyvenimo tikslus ir jų pasiekimo metodus, savęs žymėjimas sukelia depresiją ir depresiją.
Kas yra savikritika
Savikritika yra žmogaus sugebėjimas pažvelgti į savo veiksmus iš šalies, kad būtų galima nustatyti, kas padaryta teisingai, o kas ne. Tai yra pakankamai sunku. Nes daugelis žmonių tiki, kad padarytos klaidos yra kitų, o ne jų pačių sprendimų rezultatas. Ir jie kaltina visus, išskyrus save, dėl nesėkmių. Sugebėjimas kritiškai pažvelgti į savo veiksmus padeda tai išspręsti. Jų blaivus vertinimas ateityje nepadarys klaidų. Juk devyniasdešimt devyni procentai sėkmės priklauso tik nuo paties žmogaus, o ne nuo kitų elgesio.
Savikritika prieinama tik stipriems žmonėms. Kurie sugeba tinkamai suvokti ne tik patarimus iš šalies, bet ir patys gali išsiaiškinti savo trūkumus.
Savikritika taip pat susijusi su gebėjimu mokytis iš kitų. Žmogus, suprantantis, kad jo veiksmai ne visada yra tobuli, išklauso kitų patarimus. Tačiau tuo pačiu jis nesvarsto jų negalvodamas, bet prisitaiko prie savo situacijos. Tai jam padeda išvengti nemalonių akimirkų, mokytis ne tik iš savo patirties.
Kas yra savęs ženklinimas
Savęs žymėjimas yra destruktyvus procesas. Asmuo kaltina save dėl visų šeimą užklupusių bėdų, dėl visų darbe įvykusių problemų. Galbūt dėl to yra jo kaltė. Bet nėra prasmės barti savęs už padarytas klaidas. Daug išmintingiau praleisti energiją ieškant išeities iš šios situacijos. O savęs ženklinimas tam tik trukdo. Tai kenkia savigarbai, žmogus įtikina save, kad iš jo kyla tik bėdos, jis niekam nėra geras, nesugeba paveikti aplinkinių įvykių, gali tik viską sugadinti ir t.t.
Savęs žymėjimas yra dažnas aukos sindromą turinčio asmens simptomas. Jis kaltina save dėl visų pasitaikančių nesėkmių, gailisi savęs, bet tuo pačiu nieko nedaro, vis labiau pablogindamas situaciją.
Pirmoji taisyklė kovojant su savęs žymėjimu yra suprasti, kad viskas yra jūsų rankose. Nėra prasmės jaudintis dėl įvykusių įvykių, reikia dėti visas pastangas, kad ateityje gyvenimas būtų sėkmingesnis. Tiesą sakant, tai yra skirtumas tarp savikritikos ir savęs žymėjimo. Pirmasis yra skirtas dabartiniams ir būsimiems įvykiams, žmogus siekia pagerinti gyvenimo kokybę, pripažindamas savo klaidas. O savęs žymėjimas veikia kaip stuporas, „užšaldo“žmogų, esantį nesėkmės būsenoje, neleidžia jam vystytis ir judėti toliau.
