Žmogaus asmenybės sampratą galima priskirti prie vienų neaiškiausių psichologijos terminų. Beveik kiekvienas psichologas sukuria savo asmenybės teoriją, ir taip nutinka todėl, kad neveikia abstrakčiai tirti sielos mokslą - visos idėjos turi būti pritaikytos sau. Neįmanoma atsakyti į klausimą „kaip atstovauti žmogaus asmenybei“, neturint aiškaus supratimo apie savo asmenybę. Šiuo atžvilgiu visos naujos sąvokos pirmiausia išbandomos pačios, todėl nuolat randamos naujos subtilybės suprantant savo asmenybės struktūrą. Ar įmanoma išskirti ką nors bendro žmogaus asmenybės idėjoje, su kuria sutiktų daugelis psichologų?
Nurodymai
1 žingsnis
Dauguma sutaria, kad asmenys nėra gimę. Žmogus yra padaromas žmogumi visa šio žodžio prasme, jo gyvenimo keliu. Iš tiesų gyvenimo procese kiekvienas iš mūsų išsiugdo savo charakterį, temperamentą, pasaulėžiūrą, sugebėjimus, įpročius, vertybes, prioritetus, moralines savybes ir daug daugiau. Šios savybės yra daugiau ar mažiau stabilios žmogaus psichikoje, todėl jos liudija jos ypatumus, unikalumą, kuris šį individą skiria nuo kitų.
2 žingsnis
Asmenybė yra ugdymo ir saviugdos proceso rezultatas. Mažo vaiko negalima vadinti asmeniu, nes atsakomybė už jo veiksmus priskiriama jo tėvams ar pedagogams. Jei suaugęs pagalvoja, iš kur gavo tuos ar tuos charakterio bruožus, veido išraiškas ir gestus, pokštus ir kalbos posūkius, iš kur kyla idėjos ir svajonės, paaiškėja, kad už kiekvieno asmenybės bruožo slypi žmogus. Asmuo, kuris tam tikru gyvenimo momentu buvo pakankamai svarbus, kad nubrėžtų šią ribą. Dažniausiai šie žmonės yra tėvai, ir auklėjimo procese vaikas iš jų perima daugybę savybių. Tačiau kartais jie yra įvaikinami iš vaikų kieme, darželyje ir daugelyje kitų vietų.
3 žingsnis
Tapęs suaugęs žmogus nebeprisimins, iš kur atsirado tie ar kiti jo asmenybės bruožai. Dažniausiai žmonės juos skirsto į tuos, kurie jiems patinka, ir į tuos, kurie nepatinka. Gyvenimo procese galite ištaisyti tam tikrus asmenybės bruožus. Ir daugeliui tai pavyksta. Tačiau dauguma yra taip įpratę prie savo įvaizdžio, kad nėra pasirengę atsikratyti net tų savybių, kurios kiekvieną dieną padaro stipiną į ratus, nebekalba apie tas, kuriomis didžiuojasi žmonės. Juk jiems tai reiškia nustoti būti savimi.
