Šiuolaikiniame pasaulyje įvairios depresijos formos veikia vis daugiau žmonių. Ekspertai pažymi, kad pastaruoju metu ypač išplito latentinė depresijos būsena, nesąmoningai kažko užmaskuota. Tokia depresija vadinama kaukine ar latentine. Kokiu pagrindu galite įtarti šį sutrikimą savyje ar artimame?
Užmaskuotos depresijos požymiai ir simptomai
Pirmas dalykas, kurį reikia suprasti ir prisiminti latentinės depresijos kontekste, yra tai, kad paprastai sergantis žmogus visiškai nežino apie savo dabartinę būseną. Jis net nepripažįsta minties, kad jo psichikoje kažkas gali būti negerai. Žmogui, vaizduojančiam savo pasaulį, nėra depresijos. Jis ieškos kitų priežasčių ir priežasčių, dėl kurių atsiranda tam tikri simptomai, arba apskritai nekreips dėmesio į jokius savo būklės pokyčius, kol tai taps labai sunku.
Net gydytojams gali būti sunku atpažinti latentinę depresijos formą; nustatant diagnozę svarbų vaidmenį gali atlikti šeimos, draugų ir artimiausios aplinkos duomenys. Dažnai iš šalies nesunku įtarti užmaskuotą žmogaus depresiją, jei žinai, į kuriuos dalykus reikia atkreipti dėmesį.
Somatiniai, fiziologiniai kaukės depresijos simptomai
Daugeliu atvejų žmogaus apetitas pasikeičia šioje būsenoje. Pacientas gali valgyti daug kartų daugiau maisto nei anksčiau, o skonio nuostatos taip pat keičiasi. Depresijai būdingas potraukis saldiems, aštriems, bet kokiems ryškiems ir sodriems skoniams, egzotiškiems patiekalams. Taip pat dominuoja noras dažniau vartoti kavą ar karštą šokoladą, kakavą ir reguliariai gerti bet kokius alkoholinius gėrimus. Anksčiau sušių nekentęs, bet dabar nuolat sau užsisakantis žmogus gali pats susimąstyti, kodėl jis taip trokšta jūros gėrybių. Tačiau pacientas negali pripažinti minties, kad dėl visko kalta nesąmoninga depresija. Kitas variantas yra beveik visiškas arba visiškas maisto atsisakymas. Žmogus turi būti maitinamas tiesiogine prasme jėga.
Dabar galva plyšta, kulnas skauda, tada jis spaudžia kaklą, tada sunku ir skausminga kvėpuoti. Užmaskuota depresija sergančiam pacientui būdingos algijos - tai tam tikri skausmingi pojūčiai, kurie vienu metu gali pasireikšti skirtingose kūno vietose, tačiau neturi organinės priežasties. Depresija sergančiam pacientui tampa įpročiu nuolat jausti skausmą, kuris stresinėse ar krizinėse situacijose, veikiamas nervų ir išgyvenimų, gali labai sustiprėti. Skausmas, kaip taisyklė, yra kitoks, nuo dūrio iki blausaus ir skausmingo, tuo tarpu skausmas paprastai būna keliose kūno vietose ar organuose vienu metu. Psichogeninis skausmas gali „vaikščioti“kūnu bangomis, sutrikdyti skrandį, tada pereiti prie raumenų ir sąnarių, tada paveikti gerklę ir kt.
Užmaskuotos depresijos fone pasikeičia hormoninis fonas, kitaip pradeda veikti vidaus organai ir sistemos, sumažėja libido. Žmogus, valgantis daug maisto, gali sulieknėti. Dažnai latentinės depresijos fone pacientas turi virškinimo trakto ar širdies ligų simptomų. Priklausomai nuo to, kuris organas (ar sistema) yra silpniausias, atsiras įsivaizduojami pažeidimai. Antroji priežastis: fiziologinė simptomatologija bus lygi tam, kokios ligos (ar kokių ligų) žmogus labai bijo. Jei pacientas, turintis latentinę depresiją, labai bijo, kad jis turės kepenų problemų, per šį organą ims kilti latentinė depresija - atsiras būdingi kepenų uždegimo ar cirozės simptomai.
Nepaisant to, kad latentinė (kaukė) depresija dažniausiai pasireiškia netipiškai, nestandartiniai sutrikimo simptomai išryškėja, jai būdingas motorinės veiklos sumažėjimas, nuovargis ir mieguistumas. Tačiau nuosmukio laikotarpius greitai gali pakeisti aktyvumas, nemiga, energingumas. Tokių pokyčių fone paciento nuotaika taip pat labai smarkiai keičiasi.
Psichoemociniai simptomai
- Nuotaika kinta, kartais kelis kartus per dieną. Dažnai saldus maistas ar mėgstama veikla, maloni muzika teigiamai veikia paciento nuotaiką.
- Periodiniai afektiniai protrūkiai. Tam tikrais momentais pacientas, turintis latentinę depresiją, gali nebevaldyti savęs. Tai pasireiškia padidėjusiu agresyvumu, priešiškumu ir irzlumu, arba žmogus, regis, be jokios priežasties gali išsiveržti į ašaras viešoje vietoje. Po tokių epizodų žmogus dažniausiai jaučiasi labai prislėgtas, bando rasti sau pasiteisinimą.
- Padidėjęs įtarumas. Dominuojanti nenormali hipochondrija.
- Nerimo sutrikimų simptomų atsiradimas. Tarp latentinės depresijos simptomų gali pasireikšti panikos priepuoliai. Fobijų ir baimių sustiprėjimas. Apskritai emocijos atrodo ryškesnės.
- Užmaskuota depresija sergančiam pacientui būdinga įvairių manijų buvimas.
Kitos depresijos apraiškos po kauke
Taip pat galima įtarti žmogaus depresijos būsenos vystymąsi dėl šių priežasčių:
- noras bet kokiomis priemonėmis pritraukti dėmesį, ieškoti pagalbos, palaikymo, pritarimo;
- kritikos baimė;
- polinkis apibendrinti; depresija sergantis pacientas vengia specifikos savo kalboje; pavyzdžiui, jei jo būklė tęsiasi tik porą savaičių, jis atkakliai tvirtins, kad taip gyveno visą gyvenimą;
- polinkis į egzistencializmą ir filosofavimą; pacientui, sergančiam latentine (užmaskuota) depresija, tampa būdingi keisti prasmės ar paslėptų prasmių visko aplinkui ieškojimai;
- nuolatinis noras vartoti bet kokius vaistus ar vaistažoles, kai kuriais atvejais net paprastas placebas palengvina paciento būklę;
- latentinės depresijos kontekste standartiniai sunkiosios depresijos sutrikimo simptomai dominuoja retai; paprastai paciento kalba yra normali, nesupainiota ir suprantama, nevėluojama; fizinis aktyvumas paprastai būna; sąmonė nėra painiojama, mintys dažnai turi aiškias ribas;
- žmogus, dažnai sergantis depresija, bando nuslėpti savo proto būseną prisidengdamas pozityvu, jis stengiasi padėti visiems ir visiems, jame pabunda neįtikėtinas altruistas; tuo pačiu metu žmogus labai bijo sukelti nerimą ir susierzinti šalia esančių žmonių, todėl stengiasi išvengti skundų ir savo būklės demonstravimo;
- depresija sergantys žmonės sėkmingai ir beveik nuolat ieško pasiteisinimų, kad vėl ir vėl pabūtų vieni su savimi, neitų į pasimatymus ar vakarėlius; tačiau studijos ar darbas gali tapti tokiais švyturiais, kurie palaikys žmogų, nes depresijos laikotarpiu jame gali dominuoti padidėjusi atsakomybė;
- atsisakydamas manyti, kad serga depresija, žmogus bando savarankiškai rasti išeitį iš padėties, susitvarkyti su savo būkle, sugalvoti tai, kas galėtų pagerinti jo sveikatą ir nuotaiką; tai yra pavojinga, nes tam tikru metu depresija sergantis pacientas, kurio savisaugos instinktas gali būti susilpnėjęs, užsiims rizikingais reikalais, įgis pavojingų įpročių, pavyzdžiui, narkotikų įpročius;
- depresijos akimirkomis žmogus pradeda kitaip žiūrėti į pasaulį; paciento būklės kontekste jis gali staiga užsiimti kūryba arba jo pažanga kūryboje bus nuostabi.
