Vaiko psichologija ilgą laiką tyrinėjo piešinius, nes būtent pagal juos galima spręsti apie vaiko psichoemocinę būseną kaip visumą arba konkrečiu vaiko gyvenimo laikotarpiu.
Daugiau informacijos apie vaikų piešimo psichologiją galite rasti J. Dileo, A. L. Wengerio, M. Luscherio darbuose. Čia taip pat pateikiami bendri vaikų piešimo vertinimo kriterijai. Pirma, norint teisingai įvertinti piešinį, suteikite vaikui visišką kūrybinę laisvę: padovanokite kelis popieriaus lapus, daugybę spalvotų pieštukų, neribokite jo laiku ir nesiūlykite, ką ir kaip geriausia piešti. Antra, vienas piešinys gali pasakyti tik apie momentinę jo autoriaus būseną; norint padaryti išvadas apie bendrą vaiko būklę, būtina išanalizuoti kelis skirtingu metu nupieštus kūrinius.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį vertinant piešinį? Čia pateikiamas trumpas pagrindinių kriterijų sąrašas.
Spalvų spektras. Tai yra svarbiausias veiksnys, kuris įvertinamas pirmiausia.
Pieštuko spaudimas - nurodo vaiko psichomotorinę būseną. Pavyzdžiui, nedrąsūs vaikai spaudžia labai lengvai, o impulsyvūs, priešingai, per stipriai spaudžia pieštuką. Hiperaktyvūs ir konfliktiški vaikai piešia taip, kad pieštukas gali net nulaužti lapą.
Paveikslėlio dydis. Piešinys neturi būti per mažas arba netilpti ant lapo.
Paveikslėlio vieta. Jei vaikas yra savanaudis, jį aukštai vertina, tada jis piešia tik viršutinėje lapo dalyje. Ir jei maži daiktai vaizduojami žemiau arba lapo kampe, tai rodo emocinį nerimą.
Vaizdo detalė. Kūrybingi vaikai viską labai detaliai ir detaliai nupiešia.
Darbo tempas. Pasyvūs vaikai piešia lėtai ir nenoriai. Jei tai greita ir aplaidi, tai rodo autoriaus hiperaktyvumą.
Ar vaikas kalba piešdamas. Gerai, jei vaikas pakomentuoja ir mielai paaiškina, ką piešia. Jei jis visai nenori tapyti, vadinasi, jis yra kažko pavargęs arba emociškai prislėgtas.
Galų gale išvadas apie emocinį nestabilumą ar depresinę kūdikio būseną galima padaryti tik išanalizavus kelis piešinius ir tada, jei juose randami keli nerimą keliantys veiksniai vienu metu.
