Priklausomai nuo nerimo tipo / tipo, būklė gali turėti keletą būdingų bruožų. Tačiau šiai sutrikimų grupei taip pat yra vadinamųjų tipinių - bendrųjų - simptomų. Taip pat naudinga sužinoti, kokius veiksmus galite atlikti patys, kad išvengtumėte nerimo sutrikimų.
Viena pagrindinių apraiškų, kurių pagrindu gali atsirasti įtarimas dėl vienos ar kitos nerimo būsenos vystymosi, yra tiesioginis patologinis nerimas (padidėjęs iracionalus nerimas). Verta paminėti, kad diagnozę galima nustatyti tik tada, kai žmogus turi neramią būseną mažiausiai 14-20 dienų iš eilės, o nerimą ir baimę lydi papildomos neigiamos apraiškos.
Dažni nerimo sutrikimų simptomai
Tarp bendrų nerimo sutrikimų simptomų yra požymių, turinčių įtakos sergančio žmogaus fiziologinei būklei. Paprastai priepuolių metu fiziologiniai simptomai stipriai sustiprėja.
Pagrindiniai dalykai, pagal kuriuos galima įtarti nerimo sutrikimo vystymąsi, yra šie:
- nepagrįstas, dažnai trumpalaikis galvos svaigimas, galvos skausmas;
- greitas ir (arba) paviršutiniškas kvėpavimas, širdies plakimas, didelis širdies plakimas, neigiami kraujospūdžio pokyčiai;
- bet kokie autonominės nervų sistemos simptomai;
- staigios virškinimo problemos, diskomfortas pilve, valgymo sutrikimai (alkio trūkumas ar nervinis alkis);
- drebulys, drebulys, burnos džiūvimas, dusulys;
- per didelė raumenų įtampa;
- užmigimo ir miego problemos, nuolatinė nemiga, košmarai, kai trauminė situacija gali kartotis vėl ir vėl, dėl kurių atsirado tas ar kitas nerimo sutrikimas;
- padidėjęs jautrumas, dažnas ašarų artumas.
Tačiau fiziologiniai požymiai dažniausiai atsiranda kaip papildomi. Psichinės apraiškos vaidina svarbų vaidmenį.
Bet kokio tipo nerimo sutrikimas turi šiuos simptomus:
- įvairūs slegiantys, neigiami jausmai, mintys ir pojūčiai, pavyzdžiui, savęs apkaltinimas, noras izoliuotis nuo visuomenės, vienatvės troškimas;
- atsisakymas bendrauti, nenoras užmegzti naujas pažintis;
- izoliacija, susitelkimas tik į jų mintis ir patirtį, „įstrigimas“praeities trauminėje situacijoje ar stipraus streso būsenoje;
- neadekvati reakcija į kritiką, komentarus iš šalies, skaudi reakcija į atsisakymus ar kitų - net nepažįstamų - žmonių nepasitenkinimą;
- savęs nuvertinimas, per mažas savęs vertinimas;
- nerimo sutrikimo simptomas, be nedelsiant neadekvataus nerimo, dažnai yra iracionali ir nevaldoma baimė, kuri gali virsti patologine būsena (fobija);
- noras išvengti bet kokių nervingų, stresinių, krizinių, netikėtų situacijų; nenoras išeiti už sukurtos komforto zonos, nenoras ginčytis su kitais žmonėmis, nesugebėjimas apginti savo požiūrio;
- beviltiškumo jausmas, kuris taip pat dažnai lydi depresiją;
- panika ir dėl to panikos priepuoliai;
- neadekvatus kuklumas;
- vengti bet kokio fizinio prisilietimo ir kontakto, atsisakyti artumo;
- nepasitikėjimas, ypač sunkiais atvejais, net ir savimi.
Besivystančio nerimo sutrikimo fone žmogui gali atsirasti keistų pomėgių ar priklausomybių, įskaitant psichotropines medžiagas, alkoholį, adrenaliną, kofeiną, cheminę priklausomybę ir pan.
Prevencinės priemonės
Deja, šiandien nėra specialiai sukurtų metodų ir veiksmų, kurie šimtu procentų apsaugotų nuo nerimo sutrikimo išsivystymo rizikos. Tačiau yra keletas gairių, kurios gali padėti sumažinti pažeidimo riziką.
Žmonės, turintys polinkį susirgti nerimo sutrikimu, turi išmokti atsipalaiduoti, paleisti negatyvą ir nesusitelkti ties neigiamais įvykiais bei situacijomis. Svarbu susidraugauti su savimi, rasti bendrą kalbą su savimi, išmokti valdyti mintis ir jausmus, pojūčius.
Rekomenduojama sukurti specialų sąsiuvinį, į kurį verta bent mėnesį rašyti kiekvieną dieną, ar per dieną buvo nemalonių pojūčių, ar atsirado nepaaiškinamas jaudulys, ar padidėjo nerimas ir pan. Be to, įraše svarbu pridėti detalių apie tai, kas tiksliai sukėlė vidinį diskomfortą: bendravimas su žmonėmis, kažkokia situacija, netikėtos mintys / idėjos ir pan. Asmenims, linkusiems į nerimą ar fobinius sutrikimus, naudinga išanalizuoti jų būklę, lengviausia tai padaryti remiantis tokiais įrašais.
Būtina neįtraukti į gyvenimą veiksmų, taip pat gėrimų ir maisto produktų, kurie gali apkrauti nervų sistemą. Jei nėra galimybės visiškai atsisakyti tokio dalyko, tada bent jau viską, kas traumuoja, reikėtų kuo labiau sumažinti. Kad neprovokuotumėte nerimo padidėjimo, neturėtumėte piktnaudžiauti alkoholiu ir kofeinu, savarankiškai varyti save į bet kokias stresines situacijas ir pan. Be to, rekomenduojama atkreipti dėmesį į atsparumą stresui, savigarbą ir kitas asmenines savybes. Jei negalite to padaryti patys, neturėtumėte atsisakyti specialisto pagalbos.
Svarbu laikytis tinkamos dienos tvarkos. Miego trūkumas ne tik daro žalingą poveikį fiziniam lygiui, bet ir išprovokuoja baimių, nerimo ir nerimo pablogėjimą. Todėl reikia ne tik įsisavinti atsipalaidavimo metodus, bet ir miegoti pakankamai daug valandų kiekvieną dieną. Apskritai rekomenduojama laikytis įprastos dienos tvarkos, stengtis nepersitempti, nepamiršti fizinės veiklos, tačiau neturėtumėte visiškai užsiimti sporto sale iki išsekusios būsenos.
Ekspertai pataria bent laikinai neįtraukti į racioną rudų ir rausvų maisto produktų ir gėrimų. Atlikus kai kuriuos tyrimus nustatyta, kad tokia priemonė padėjo žmonėms, kuriems jau buvo diagnozuotas vienas ar kitas nerimo sutrikimas. Be to, esant padidėjusiam nerimui, rekomenduojama gerti kursą tinkamų žolelių arbatų, pavyzdžiui, su čiobreliais, ramunėlėmis, melisomis, mėtomis.
