Tarp nemedikamentinių būdų kovojant su nemiga galima išskirti kvėpavimo meditaciją, kurią galima naudoti bet kokiomis sąlygomis ir esant bet kokiai sveikatos būklei, nes tradicinei budizmo meditacijai nereikia jokių papildomų priemonių.
Griežtai tariant, kvėpavimo meditacija, paprastai naudojama norint lengviau užmigti, turėtų turėti visiškai priešingą efektą - medituojantis žmogus meditacijos pabaigoje turėtų jausti linksmumą. Klasikinės meditacijos rezultatą galima palyginti su vėsiu dušu ar pabudimu iš miego. Tačiau „sąmoningo“kvėpavimo technika gali padėti priešingame procese.
Meditacijos sąlygos
Norint gerai medituoti prieš miegą, geriausia viską atlikti iš anksto (nusiprausti po dušu, išsivalyti dantis, pasikloti lovą). Geriau medituoti tiesiai lovoje ar šalia jos, silpnos šviesos sąlygomis (tai įmanoma tamsoje arba žvakių šviesoje). Bet kokia meditacija turėtų būti atliekama su patogiais medvilniniais drabužiais, kurie neapgauna kūno, tačiau medituoti prieš miegą galima be drabužių ar su naktiniais marškiniais (pižama).
Geriausia kvėpavimo meditaciją atlikti vienoje iš paprastų, klasikinių pozų. Lotoso padėtis, kuri yra populiariausia tarp žmonių, mėgstančių dvasines praktikas, visai nebūtina: visiškai įmanoma atsisėsti į pusę lotoso, kuris yra patogesnis pradedantiesiems, arba sulenkti kojas po savimi. Svarbiausia bet kurioje padėtyje - laikyti nugarą tiesią, kad į plaučius patektų pakankamas deguonies kiekis. Padėkite rankas ant kelių. Jei kūnas pavargsta, laikyseną galima pakeisti, svarbiausia, kad jūsų nugara būtų santykinai tiesi.
Meditacijos procesas prieš miegą
Įprastas kvėpavimo stebėjimas laikomas pirmuoju meditacijos žingsniu. Pirmas 5–6 minutes galite tiesiog įsiklausyti į savo kūno pojūčius ir stebėti kvėpavimą. Ekspertai pataria „atsekti“oro srautą, patenkantį į kvėpavimo sistemą nuo įkvėpimo momento iki iškvėpimo. Atsiradus atkaklioms mintims, nereikia bandyti jų atitolinti nuo savęs: galite tiesiog sau priminti, kad reikia stebėti kiekvieną įkvėpimą ir iškvėpimą. Klasikinei budizmo meditacijai nereikia jokių mantrų ar vizualizacijų, tereikia įsiklausyti į savo kvėpavimą. Dažniausiai po 10–15 minučių stebint savo kvėpavimą, sąmonė ima ramėti, o po 15–20 minučių žmogus yra pasirengęs užmigti sėdėdamas.
Jei įprastas stebėjimas nepadėjo iš karto, po kurio laiko galite pradėti gilaus ar lėto kvėpavimo techniką, kurios metu žmogus ne tik stebi, bet ir kontroliuoja procesą. Dėl tokio tipo meditacijos kvėpavimas sulėtėja, kaip ir miegančio žmogaus kvėpavimas, o žmogaus kūnas pradeda kitus procesus suderinti su miego būsena.
Geriausia eiti miegoti iškart po to, kai meditacijos metu atsiranda „užmigimo“jausmas. Jūs neturėtumėte sėdėti medituodami ilgiau nei 30 minučių, ypač jei anksčiau neturėjote meditacijos patirties.
