Patyrimas reiškia intensyvaus emocinio jaudulio būseną, kurią sukelia jausmai ir emocijos, kurie turi reikšmingą ir objektyvią reikšmę. Kita vertus, patirtį gali sukelti asmeniniai praeities įvykių prisiminimai. Šios ar tos patirtys turi individualų poveikį žmogaus veiklai.
Nurodymai
1 žingsnis
Patirties trukmę ir stabilumą lemia subjektyvi ir vidinė žmogaus psichinė būsena. Tuo pačiu metu teigiami įvykiai apima teigiamą patirtį, kuri prisideda prie sėkmingo gyvenimo situacijų sprendimo. Savo ruožtu neigiamos pasekmės gali sukelti neigiamą patirtį.
2 žingsnis
Abiejų tipų išgyvenimai susipina žmogų pasiekti pasąmonės lygmenyje apibrėžtą tikslą.
3 žingsnis
Patirtis gali būti labai asmeniška. Taigi, iškreipdamas tikrąją galimų ar praeities įvykių būseną, kūnas neturi laiko prisitaikyti ir reaguoja į psichologinio streso būseną. Psichologinis atsakas į stresą yra individualus ir ne visada nekenksmingas.
4 žingsnis
Reaguodamas į dirginimą stresu, žmogus gali suprojektuoti savo poelgius į aplinkinių veiksmus, tuo užsiimdamas savęs pateisinimu. Kitu atveju individas reaguoja su abejingumu ir savęs atsisakymu, sukeldamas savo bejėgiškumą ir negalėjimą paveikti teigiamo rezultato. Verta paminėti, kad abiem atvejais asmuo negali savarankiškai padaryti logiškos išvados, kuri leistų jam rasti teisingą sprendimą.
5 žingsnis
Stipriausias jausmas, kurį gali sukelti patirtis, yra aistros būsena. Šiai būsenai būdingas staigumas, nevaldomumas ir trumpa trukmė. Teoriškai afektinė būsena skirstoma į du tipus: fiziologinę ir asteninę.
6 žingsnis
Fiziologinė afekto būsena apibrėžiama kaip natūrali žmogaus elgesiui. Jis kyla staiga, veikiamas neigiamų emocijų kaupimosi, kuris, veikiamas tam tikro dirgiklio, sukelia jų emocijų protrūkį. Tuo pačiu metu asmuo ir toliau kontroliuoja savo veiksmus.
7 žingsnis
Asteninė arba patologinė reakcija kartu su tuo, kad subjektas negali suprasti, modeliuoti ir įvertinti jo veikimo pobūdžio subjekto, prisideda prie tipiškos asmens psichinės veiklos pažeidimo. Esant šiai būsenai, afekto ir emocinio išsekimo laikotarpiu po jo mobilizuojami viso organizmo fiziologiniai ir psichiniai ištekliai.
8 žingsnis
Mažiau esminė patirtis neturi reikšmingos įtakos žmogaus veiklai. Taigi, patirtis gali būti sąmoningai sukelta subjekto, siekiant psichologinės savigynos ar pritraukti jam reikalingą dėmesį. Tokie išgyvenimai vadinami tyčiniais ir juos gali lydėti ryškus, specialiai apsimetęs apsimetimas. Intencijos veiksmai niekada nelieka sąmonėje, jie visada turi fizinį ar žodinį įsikūnijimą.
9 žingsnis
Verta paminėti, kad subjektyvios patirties slenkstis priklauso nuo asmens charakterio, auklėjimo sąlygų ir asmenybės formavimosi. Paprasčiausias šio teiginio pavyzdys būtų situacija, daranti įtaką žmonių grupės interesams. Vieno iš jų emocinė patirtis išmokys gyvenimo pamoką ir privers atlikti daugybę savo klaidų, antra sukels psichologinę įtampą, o trečioji emociškai nelies.
