Būna, kad žmonės patenka į nerimą keliančias situacijas. Pavyzdžiui, žmogus, kurio jie tikėjosi, staiga žlunga arba kai kurie pirkiniai pasirodo šiek tiek brangesni nei planuota. Jie gali lengvai sugadinti nuotaiką, bet vis tiek daugelis juos greitai pamiršta. Jei tuo pačiu metu žmogus ilgą laiką išgyvena nusivylimą, nerimą, neviltį ir kitas neigiamas emocijas, galime kalbėti apie nusivylimą.
Nusivylimas psichologija yra psichinė būsena, atsirandanti dėl realaus ar įsivaizduojamo negalėjimo patenkinti savo poreikius arba esamų galimybių neatitikimo savo norams. Nusivylimą galima vadinti traumuojančia emocine būsena. Ši būsena tiesiogiai išreiškiama patirtimi ir atitinkamu elgesiu, kai siekiant tam tikro tikslo iškyla tam tikrų neįveikiamų sunkumų.
Nusivylimo priežastys gali būti: nesėkmės, stresas, situacijos, mažinančios savivertę. Šiuo atveju frustratorius yra tam tikra kliūtis, dėl kurios neįmanoma įvykdyti plano. Be to, kliūtys gali būti išorinės ir vidinės. Žmogui gali nepakakti pinigų (išorinė kliūtis) ar patirties, žinių (vidinių). Konfliktai taip pat gali būti priežastis: su aplinka (išorine kliūtimi) arba intrapersonaliai. Nuostoliai gali veikti kaip nusivylimas: finansiniai nuostoliai (išoriniai) arba veiklos praradimas, pasitikėjimas savimi (vidiniai). Kiti barjerai gali būti laikomi apribojimais, normomis ir taisyklėmis, įstatymais (išoriniais) arba sąžine, sąžiningumu ir sąžiningumu (vidiniais).
Tik nuo pačios asmenybės priklauso, kaip ji išeis iš šios situacijos. Tai gali būti padaryta konstruktyviai arba destruktyviai. Konstruktyvias nusivylimo formas galima vadinti racionalizavimu ir pastangų intensyvinimu. Pagrindinės destruktyvios formos yra: pakeitimas, poslinkis, agresija, fiksacija, regresija, depresija.
Racionalizavimas suponuoja situacijos analizę, teigiamų aspektų paiešką net ir nemaloniu atveju, kai kurių išvadų pagrindimą ateičiai.
Pastangų suintensyvėjimas pasireiškia dar didesniu siekiu pasiekti tikslą, sutelkiant visas vidines ir išorines pastangas tam.
Kartais į pakeitimą taip pat galima žiūrėti teigiamai, tačiau vis dėlto tai nėra faktinės varginančios situacijos sprendimas. Pakeitimas yra situacija, kai vienas nepatenkintas poreikis pakeičiamas kitu.
Perkėlimas yra panašus į pakeitimą, tačiau jis tiesiogiai pakeičia varginančios situacijos objektą. Taigi, žmonės staiga ima artimųjų pyktį, kurį sukelia darbiniai santykiai.
Agresija yra destruktyvus ir destruktyvus asmens elgesys, galintis pakenkti tiek kitiems, tiek pačiam asmeniui. Paprastai tokį elgesį lemia tam tikros nesėkmės, kurios įvyksta paskutinę akimirką prieš pasiekiant norimą.
Fiksacija dar vadinama stereotipiniu elgesiu. Tai situacijos, kai žmogus tampa apsėstas atlikti kažkokius nenaudingus ar pavojingus veiksmus, net kai yra žinoma, kad jis tikrai negalės duoti rezultatų.
Regresija vertinama kaip priešinga progresui. Tai yra grįžimas prie kai kurių primityvių elgesio formų, situacijos, kai žmogus, kaip sakoma, patenka į vaikystę.
Depresija yra prislėgta, prislėgta asmenybės būsena, galinti sukelti liūdniausias pasekmes. Su tokiomis apraiškomis verta kreiptis pagalbos į specialistus.