Tiek afektas, tiek stresas yra tiesiogiai susiję su stipriomis neigiamomis emocijomis. Tačiau tarp jų yra didelis skirtumas, į kurį reikia atsižvelgti. Ypatinga reikšmė jai teikiama teismų praktikoje.
Kas yra afektas ir stresas
Afektas yra ryškus ir stiprus emocinis jaudulys, kai žmogus praranda savęs kontrolę, tampa nevaldomas, nustoja logiškai mąstyti. Paprastai tokią būseną sukelia staigus asmeniui svarbių aplinkybių pasikeitimas arba sistemingas pykčio kurstymas, pasibaigiantis tam tikru rimtu, nerimą keliančiu poveikiu. Aistros būsenoje žmonės pyksta. Šiuo metu jie gali rėkti, trenkti šalia esantį žmogų, ką nors sulaužyti, net jei tai nėra jų pykčio priežastis.
Nepaisant to, kad aistros būsenoje žmogus negali kontroliuoti savo veiksmų, pradiniame etape jis vis tiek turi galimybę užgesinti blykstę ir sutelkti save.
Stresas kyla kaip žmogaus reakcija į ekstremalias aplinkybes arba ilgalaikį rimtą spaudimą, kuris kenkia psichikai. Ši būklė ypač būdinga sunkiais gyvenimo laikotarpiais, susijusiais su sudėtingais projektais, problemomis darbe, sunkiais egzaminais ar tokiose situacijose kaip skyrybos ir atleidimas.
Koks skirtumas tarp afekto ir streso
Vienas iš svarbiausių šių dviejų būsenų skirtumų yra jų trukmė. Stresas paprastai trunka gana ilgą laiką. Jis gali persekioti žmogų kelias dienas ar net savaites: ypač sesijų metu, įgyvendindamas svarbius verslo projektus. Afektas trunka neilgai ir yra labiau panašus į ryškų blyksnį.
Streso poveikio trukmė priklauso nuo to, kiek žmogaus psichika yra stabili. Tačiau bet kokiu atveju ši būsena trunka ilgiau nei afektas.
Kitas labai svarbus skirtumas tarp šių dviejų sąvokų yra tas, kad streso būsenoje žmogus sutelkia visus savo vidinius išganymo išteklius ir ieško išeities iš pavojingos situacijos, net jei jam nesiseka, bet aistros būsenoje. priešingai, jis gali atlikti pavojingus jo paties gyvenimui veiksmus, įskaitant skubėjimą į ginkluotą priešą.
Stresas arba sukelia žmogaus nejautros būseną, kai jis bando susidoroti su neigiamomis emocijomis, kuo mažiau pakenkdamas sau, arba suteikia galimybę greitai naršyti ir rasti išeitį iš šios situacijos. Afektui būdingas momentinis sąmonės susiaurėjimas: sutrinka normali sužadinimo ir slopinimo sąveika, žmogus praranda gebėjimą mąstyti. Dėl to streso metu žmogus gali samprotauti, o aistros būsenoje subkortikalinės formacijos „išsilaisvina“, o tai lemia tai, kad protingą elgesį pakeičia primityvios reakcijos.
