Kūrybinių profesijų žmonių jautrumas nėra veltui patarlė. Menininkai, muzikantai, aktoriai turi ypatingą prigimtį, todėl jie, atrodo, nereikšmingos priežastys dažnai parodo per daug neigiamų emocijų.
Apmaudas kaip nesaugumo ženklas
Apmaudas yra parodomoji reakcija, ji reikalinga norint parodyti pažeidėjui, kad jis klysta. Paprastai žmonės stengiasi per daug neparodyti savo susierzinimo artimiems žmonėms, suprasdami, kad draugai ir giminaičiai retai bando specialiai juos prispausti ir įskaudinti. Tačiau kai kurie kūrybinių profesijų atstovai yra pasirengę įsižeisti dėl bet kokios priežasties.
Norint normaliai bendrauti su tokiais žmonėmis, reikia laikyti jų prisilietimą duota ir nekintama gamtos nuosavybe. Kūrybinių profesijų žmonės būna siaubingai nepasitikintys savimi, nes to, ką jie daro pragyvenimui, negalima objektyviai išmatuoti. Paveikslas, daina, šokis, skulptūra gali tik patikti ar nepatikti. Jie negali būti patogūs, kokybiški, ilgaamžiai, šios savybės nesuderinamos su meno kūriniais. Todėl kiekvienas kūrybingas žmogus nuolat balansuoja tarp kitų žmonių nuomonės apie savo meną, apie savo pragyvenimo būdą.
Problema ta, kad kūrybingi žmonės savo darbuose išreiškia atitinkamai save ir savo ego, kiekvienas neigiamas vertinimas jiems įkanda iki širdies. Kūrybinių profesijų žmonių psichika retai būna stabili, menkiausi pokyčiai gyvenime, nedideli nereikšmingi įvykiai juos išbalansuoja. Todėl jie linkę net ir nekalčiausias pastabas priimti priešiškai dėl savo pačių nesaugumo ir priklausomybės nuo kito žmogaus nuomonės.
Apsaugos forma
Galime sakyti, kad kūrybingi žmonės visą gyvenimą bando sukurti apsaugą aplink save, kad kažkaip lengviau suvoktų pasaulį. Deja, tikras menininkas negali užauginti pakankamai storos odos, neprarasdamas gebėjimo būti kūrybingu. Štai kodėl kūrybinių profesijų žmonės turi tiek daug problemų su juos supančiu pasauliu.
Tokių žmonių jautrumas neturėtų būti vertinamas kaip kažkas asmeniško. Labiausiai tikėtina, kad taip išreiškiamas padidėjęs jų jautrumas. Dažniausiai perdėtas apmaudas pasireiškia tik pirmą kartą po susitikimo kaip gynybinė reakcija ar bandymas apsaugoti savo asmeninę erdvę nuo įsilaužimo.
Apskritai reikia suprasti, kad daugeliu atvejų visi keistumai ir neįprastumas kūrybingų žmonių elgesyje paaiškinami būtent bandymais apsisaugoti nuo pasaulio. Šokiruojantis įvaizdis, grubumas, sąmoningai asocialus elgesys, prisilietimas kūrybinių profesijų žmonėms yra savotiški išoriniai apvalkalai. Gauti sunku tai, ką jie turi viduje, gali būti sunku.
