Remiantis statistika, maždaug kas dešimtas planetos gyventojas kenčia nuo socialinės fobijos. Paprastai tokie žmonės yra gana drovūs, uždari, drovūs. Jie nerimauja dėl to, ką žmonės apie juos galvoja, ir jiems pavyksta atsipalaiduoti ir jaustis ramiai tik visiškoje vienumoje.
Izoliacijos savyje priežastys
Paprastai žmonės pasitraukia iš savęs, bijodami išgirsti kritiką, bijodami atrodyti kvaili kitų akyse, padaryti save juokingu ir t. Kitaip tariant, tokiems asmenims lengviau likti nuošalyje, nei dar kartą pritraukti dėmesį į save. Staiga reakcija bus neigiama.
Sociofobai gyvena nuolat jausdami, kad aplinkiniai bus atstumti.
Kai kurie bijo ne tiek reakcijos į savo veiksmus, kiek to, kad žmonės pastebės vidinį jaudulį. Taigi kai kurios blogos mintys sukelia dar daugiau neigiamų emocijų. Pasirodo užburtas ratas.
Daugeliu ypatingų atvejų drovūs asmenys bijo kalbėti viešai, valgo viešose vietose, eina gatve, kai juos stebi ir pan. Dažnai šis psichologinis sutrikimas yra susijęs su savigarbos problemomis ir pesimistiniu požiūriu į tikrovę. Taigi iškreipta idėja apie save, visuomenę, gyvenimą apskritai ir savo vietą šiame pasaulyje.
Galbūt problemos šaknys yra vaikystės patirtys - nuolatinė tėvų, draugų ar artimųjų kritika.
Yra išėjimas
Norėdami kovoti su pasitraukimu, daugelis psichologų rekomenduoja naudoti kognityvinę elgesio terapiją. Svarbu įvertinti ne tai, kas vyksta aplink, bet jūsų reakciją į tai.
Kartais blogos mintys yra menkai įgyvendinamos, o kartais ir neigiamos.
Terapijos metu turite sekti visas savo neigiamas emocijas ir ateityje stengtis jas pakeisti teigiamomis. Remiantis tuo, būtina sukurti naujus elgesio standartus ir, vadovaujantis jais, pradėti veikti.
Be to, reikia prisiminti, kad mintis yra materiali. Jei manote, kad esate nuobodus ir nuobodus žmogus, žmonės matys jus kaip nuobodų žmogų. Jei manote, kad esate įdomus pokalbio partneris, kiti taip pat pastebės jumis panašią savybę.
Kita vertus, galite pabandyti sutelkti save. Mažėjančia tvarka užsirašykite, kas jus labiausiai gąsdina. Tada pradėkite akis į akį su savo baimėmis, pereikite nuo mažiau reikšmingos prie galingesnės.
Taip pat išmokite priimti save tokį, koks esate, lankykite grupinius mokymus, kad padidintumėte savivertę, galvokite tik apie gėrį, dažniau šypsokitės. Vis dėlto problemų buvimas praeityje nereiškia, kad taip bus visada.
Jei negalite susitvarkyti patys, turėtumėte susitarti su psichologu. Tačiau gydymas dažniausiai apima tik negydomąją terapiją.
