Įtartis yra asmenybės bruožas, glaudžiai susijęs su nerimu. Jam būdingas nerimas, nemalonus jaudulys, įkyrios baimės keliančios mintys, įtarumas. Įtartini žmonės dažnai būna drovūs, nepasitikintys. Kartais įtarumas gali padėti išvengti bet kokios pavojingos situacijos, tačiau dažniau ši savybė nuodija gyvenimą. Kaip jį sutramdyti?
Pernelyg didelis įtarumas daugeliu atvejų kyla dėl žemos savivertės, padidėjusio nerimo, dėl vidinių baimių gausos, dėl nepasitikėjimo pasauliu. Įtartinas ir nerimastingas žmogus priklauso nuo išorės nuomonės, skausmingai reaguoja į kritiką ir pastabas, jaučiasi pasimetęs ir nesaugus bet kokioje stresinėje situacijoje, o kartais ir įprastomis gyvenimo sąlygomis. Tačiau šis abejotinas asmenybės bruožas siejamas ne tik su tam tikromis emocijomis ir jausmais.
Psichologai mano, kad įtarumo ir nerimo laipsnis priklauso nuo to, kaip gerai lavinama žmogaus atmintis. Įkyrios mintys, pirmiausia susijusios su baime, kyla tada, kai žmogus neprisimena, ką daro. Esant tokiai situacijai, įvairūs treniruokliai ir pratimai, stiprinantys atmintį, padės sumažinti įtarumo laipsnį.
Be to, įtarūs žmonės dažnai būna visiškai pasinėrę tik į savo nerimastingą patirtį ir fantazijas. Jie gali galvoti apie daugelį dalykų vienu metu, visiškai automatiškai atlikdami bet kokius veiksmus. Norėdami susidoroti su įtarumu ir nerimu, turite išmokti sąmoningai atlikti bet kokius veiksmus, pratinti save „būti akimirkoje“, gyventi „čia ir dabar“. Tam padės koncentracijos treniruotės.
Norint įveikti nerimą, verta kreiptis į įvairius atsipalaidavimo metodus ir meditaciją. Be to, meditacijos metodai gali padėti lavinti ir dėmesingumą.
Kovodamas su pernelyg dideliu įtarumu, turite atsisakyti tamsių fantazijų. Sukūrus neigiamus scenarijus mintyse apie bet kokią situaciją, padidėja vidinio nerimo lygis. Kuo labiau žmogus susisuka, tuo įtariau ir nepasitiki.
Jei skausmingas įtarumas yra pagrįstas vidinėmis baimėmis, bet kokiais traumuojančiais prisiminimais, tada juos reikia išsiaiškinti. Ne visada įmanoma tai padaryti patys. Tada turėtumėte kreiptis patarimo ir palaikymo iš specialisto - psichologo, psichoterapeuto, psichoanalitiko. Svarbu suprasti, kad kartais pernelyg didelis įtarumas yra obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo simptomas, ir tada jūs negalite apsieiti be darbo su specialistu.
Psichologinė technika, pagrįsta jūsų pačių baimių ir išgyvenimų priartinimu iki absurdo, gali padėti įveikti nemalonią būseną. Nereikėtų bandyti numalšinti ar užgožti nerimo ir rūpesčių, bet juos „išpūsti“tiek, kad jie atrodytų komiškai ir juokingai.
Dienoraščio vedimas padės išvaduoti galvą nuo įkyrių minčių. Jame turite užrašyti visus savo išgyvenimus, rūpesčius ir nerimą. Verta aprašyti gąsdinančias situacijas ir kaip jos baigėsi. Daugeliu atvejų pernelyg didelis įtarimas nebus pagrįstas. Ir jei įtartinam asmeniui sunku racionaliai analizuoti gyvenimo situacijas, tada perskaičius dienoraščio įrašus galėsite kitaip pažvelgti į įvykius ir jų rezultatus.
Įtariamam asmeniui bus naudinga išsiugdyti įprotį pažodžiui mąstyti savo veiksmais ir darbais pažodžiui žingsnis po žingsnio. Pavyzdžiui, „dabar eisiu į virtuvę ir išjungsiu viryklę“. Kai kuriose situacijose būtina garsiai pasakyti veiksmų planą ir tada tęsti jo įgyvendinimą. Norėdami pasiekti didesnį efektą, visada galite su savimi turėti mažą užrašų knygelę, į kurią įvesdami visą informaciją apie tai, kas buvo padaryta.
