Stresas yra organizmo gynybinė reakcija į išorinius ir vidinius dirgiklius. Kraštutinėje situacijoje suveikia savisaugos instinktas, kuris leidžia žmogui išgyventi piko situacijoje dėl to, kad kūno reakcijos greitis žymiai padidėja, o judesiai tampa kuo tikslesni ir greitesni.
Gyvenimas didžiuosiuose miestuose vis dažniau išmuša žmones iš psichoemocinės ir fizinės pusiausvyros. Taip yra dėl neišspręstų problemų krūvio, verčiančio ir pasineriančio į beveik beviltiškumą, nes kaupiasi perkrovos darbe ir smulkūs buitiniai kivirčai, net ir tiesiog sėdint namuose su mažu vaiku keturiose sienose be tinkamo poilsio, galiausiai atsiranda įvairių psichikos sutrikimų, tačiau tai gali užkirsti kelią įvykių vystymuisi, pagrindinis dalykas yra išmokti kovoti su stresu.
Daugelis žmonių, per televiziją matydami kitas tabletes, malšinančias nerimo ir nervinio krūvio simptomus, paprasčiausiai nesupranta, kad stresas yra ne peršalimo liga, o vidinis kūno sutrikimas, nėra universalaus vaisto, kuris visiškai pašalintų jo simptomus.
Visų pirma, norint išspręsti šią problemą, būtina išsiaiškinti ir suprasti sutrikimo priežastį, atkurti visą įvykių grandinės, kuri sukėlė stresą, vaizdą. Psichologas padės susidoroti su šia situacija. Specialistas patars, kaip sumažinti ar išspręsti problemas, pasiūlys ir paaiškins, kaip atsipalaiduoti ir grįžti į ankstesnę ramybės ir pusiausvyros būseną.
Vienas pagrindinių ekspertų patarimų yra reguliarus poilsis, reikia pasirinkti vietą, kurioje žmogui būtų patogu ir ramu, tokį „rojų“patartina aplankyti kiekvieną dieną.
Daugumos psichikos sutrikimų galima išvengti nelaukiant stresinės situacijos. Pavyzdžiui, turite pereiti į pakaitinę terapiją ir trumpai pakeisti savo užsiėmimą ar tiesiog padaryti ką nors neįprasto. Bibliotekininkas šokinėti parašiutu, taip imituodamas stresinę situaciją, tačiau visai kitu klausimu, nesusijusiu su kasdiene patirtimi ir problemomis. Kūnas bus intensyviai dirbamas visų organų, o tai iš tikrųjų yra vadinamas streso pakeitimu.
