Žiniasklaidoje dažnai susiduriama su „komunikacijos kultūros“sąvoka. Jis naudojamas norint parodyti gimtosios kalbos gebėjimą jį naudoti kasdien bendraujant.
Nurodymai
1 žingsnis
Bendravimo kultūra yra galimybė bendrauti su aplinkiniais žmonėmis, žodžiu formuluojant mintis. Komunikacija komandoje remiasi monologinėmis ir dialoginėmis situacijomis, kurių kiekviena turi konkretų tikslą ir uždavinius. Tikslas paprastai yra koks nors veiksmas, turintis įtakos pašnekovams, pavyzdžiui, informavimas, paaiškinimas, įtikinėjimas ar įtikinimas, motyvavimas ar įkvėpimas ir kt.
2 žingsnis
Šnekamoji kalba, kuria grindžiama bendravimo kultūra, yra ypatinga kalbos rūšis. Tai ne visada paklūsta normoms ir taisyklėms, užrašytoms įvairiuose žodynuose ir gramatikose. Svarbiausi šnekamosios kalbos požymiai yra spontaniškumas ir nepasiruošimas.
3 žingsnis
Pokalbio stilius suteikia galimybes, kurios nėra visiškai tinkamos kalbiniam supratimui. Šio stiliaus tekstai, tiek kalbėti, tiek įrašyti raštu, gali atrodyti netvarkingai, kai kurios jų detalės suvokiamos kaip kalbos aplaidumas ar klaida.
4 žingsnis
Įvairūs šnekamieji bruožai nuosekliai ir reguliariai pasireiškia kalbant žmonėms, puikiai mokantiems kalbos normas ir atmainas. Štai kodėl šnekamoji kalba laikoma visaverte literatūrine kalbos atmaina, o ne kalbiniu išsilavinimu, kuris vienaip ar kitaip yra bendravimo kultūros dalis.
5 žingsnis
Bendravimo kultūrai šnekamoji kalba būdinga tik neformalioje aplinkoje ir neoficialiuose santykiuose su pašnekovu. Kitas svarbus bendravimo kultūros bruožas yra tas, kad jis pasireiškia tik dalyvaujant patiems kalbėtojams, kurie yra santykių subjektai.
6 žingsnis
Klaidinga manyti, kad bendravimo kultūra reiškia visišką visų kalbinių normų laikymąsi. Žodiniams tekstams būdingas unikalus ir nepakartojamas padalijimas, kurio ne visais atvejais galima atkurti raštu. Dažnai tikrų žodinių tekstų vertimas raštu yra ne tik redagavimas, bet ir kruopštus darbas. Ir šiuo atveju išverstas tekstas, nepaisant išlaikytos prasmės, turės skirtingą gramatinį ir leksinį pagrindą. Taigi bendravimo kultūra formuojasi dėl pašnekovų sugebėjimo šnekamojoje kalboje išreikšti savo mintis taip, kad jos būtų suprantamos abiem pusėms, o žodinių tekstų raštingumas yra antraeilis.
