Surasti savo meilę nėra lengva. Gal net sunkiau, nei vėliau jį sulaikyti. Ne visiems žmonėms būdingas toks emocinis jautrumas ir tokia intuicija, kad jie iškart jiems nurodo tą mylimąjį ir vienintelį, net jei jis yra vienas iš minios, vienas iš daugelio. Tačiau yra tam tikrų veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad padėtumėte rasti savo sielos draugą.
Nurodymai
1 žingsnis
Neatstumkite žmonių nuo savęs, vadovaudamiesi pusiau vaikiškais sprendimais apie žmones. Na, jis kažkoks šlykštus. Na, jis kažkoks netvarkingas. Na, jis kažkoks „kraupus“. Tik tos ponios, jau susikūrusios asmeninį gyvenimą ir turinčios kur išeiti į pensiją, gali sau leisti taip galvoti - ir net tada pernelyg skubotos išvados gali trukdyti bet kuriam asmeniui. Dabar jūs aktyviai ieškote ir turite labai atidžiai pažvelgti ir išklausyti kiekvieną vyrą iš tų, kurie sukasi aplink jus.
2 žingsnis
Pradėkite nuo draugiško prieraišumo pozicijos. Meilė iš pirmo žvilgsnio, meilė, atsiradusi kaip meilė ir pasikeitusi, patobulėjusi jau gyvenimo procese, meilė, sukėlusi draugišką simpatiją, draugystę ir bendrus interesus, yra nepaprastai, itin retas reiškinys. Tokia meilė pati ieško žmonių, žmonės jos neranda. Jei taip nutiks jums, būkite laimingi ir pasirūpinkite šiuo brangiu jausmu. Jei ne, puoselėk, puoselėk meilę iš draugystės sėklų.
3 žingsnis
Neieškokite ne tų žmonių, kurie yra gražesnės išvaizdos, kuriais žavisi jūsų draugai ir draugės ir kurie visuomenėje laikomi „pavydėtinais piršliais“, o tų, su kuriais jums įdomiau ir lengviau. Žinoma, savo meilę galite rasti tarp nugludintų gražuolių, ypač jei pati esate panelė bet kur (bent jau Anglijos karalienės teisme!), Bet juk net ir ten reikės susirasti žmogų, kuris yra artimai dvasiškai. Tikrąją meilę kuria būtent dvasinis artumas, jei jo nėra, fizinį artumą bus labai sunku išlaikyti.
4 žingsnis
Asmenį, su kuriuo esi artimas intelektualiai ir dvasiškai, greičiausiai įmanoma nustatyti protu. Bet po to atiduokite pirmąjį smuiką jausmams. Tai širdis turi jums pasakyti: būtent tai! Būtent tai turėtų priimti galutinį nuosprendį. Tai dažniausiai išreiškia ypatingu jausmu, kurį tikriausiai žinai iš tų laikų, kai buvai mažas, o jausmų dar nesugadino gyvenimas - įsimylėjimo jausmas. Tai pasireiškia noru šypsotis (ypač jam), noru būti gražiai ir linksmai. Jei jaučiate šį jausmą savyje, neužmuškite jo, bet taip pat neleiskite jam augti. Tai tarsi gėlė: jei palaistysite trąšomis, ji augs visur, jei paliksite be priežiūros, ji išdžius, jei rūpinsitės ja rūpestingai, duos gražių pumpurų, o tada galbūt, vaisiai.
