Išmokto bejėgiškumo reiškinys yra nustatytas ankstyvoje vaikystėje, kai vaikas supranta, kad negali kontroliuoti įvykio rezultato. Kad ir kaip sunku vaikui būtų, situacija lieka nekontroliuojama.
Išmokto bejėgiškumo yra daug lengviau išvengti vaikystėje, nei pasinaudoti jo nauda vyresniame amžiuje. Atitinkamai svarbus ir tėvų darbas.
Dažnai vaikas bijo nesėkmės, nes šioje situacijoje jis jau išgyveno karčią asmeninę patirtį. Tačiau tai nėra priežastis prislėgti depresiją. Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra paaiškinti vaikui apie pergalių ir pralaimėjimų egzistavimą gyvenime. Išmokykite savo vaiką objektyviai pabrėžti teigiamas savybes, kurių galima išmokti iš nesėkmės.
Vaiko asmeninis bejėgiškumas dažnai susijęs su tokiais asmenybės bruožais kaip izoliacija, drovumas ir drovumas. Jokiu būdu neapribokite vaiko bendravimo, net jei jis patiria sunkumų. Tik pakartotinis tos pačios situacijos išgyvenimas gali duoti teigiamų rezultatų. Vaikas supras, kad nėra ko bijoti.
Išmokykite vaiką bendrauti be konfliktų su bendraamžiais. Tai padės efektyviai išanalizuoti problemos esmę ir rasti optimalius sprendimus. Sužaiskite keletą konfliktinių situacijų savo šeimoje. Sutikęs juos gyvenime, vaikas jausis daug labiau pasitikintis savimi.
