Galite būti visiškai vieniši, net jei esate žmonių minioje arba esate apsuptas šeimos ir draugų. Tačiau vienišumą skirtingi žmonės gali suvokti skirtingai. Tai vienus varžo, varo į liūdesį, suteikia nepatogumų, o kitus sustabdo siautulingu didmiesčio ritmu ir leidžia realizuoti save kaip visumą, prisiminti savo dabartį, tikslus, svajones ir norus.
Nurodymai
1 žingsnis
Daugybė puikių žmonių - rašytojų, menininkų, mokslininkų - vienišumą vertino kaip svarbiausią savo kūrybinio proceso ir raidos šaltinį. Priimdamas savo vienatvę žmogus nustoja būti pasyvus, verčia jį tapti ryžtingu, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir ateina kūrybos laisvė. Dažnai vienišumas kyla, kad norėtum tobulėti ir pakeisti save į gerąją pusę.
2 žingsnis
Vienatvės procese suprantama jų priklausomybė, ypač giminių ir draugų pavaldumas. Svarbu išmokti bendrauti su savimi, išgirsti ir įsiklausyti į savo vidinį balsą. Nesugebėjimas ir nenoras įsiklausyti į save, nuobodulys bendraujant su savimi, dažnai rodo individualumo praradimą. Ir jei man nuobodu su savimi, o aš pats sau esu nepageidaujamas pašnekovas, ar su manimi bus įdomu kitiems?
3 žingsnis
Tas, kuris mokosi jausti vienatvę kaip likimo, draugų ir partnerio dovaną, pasirinks ne todėl, kad jam vienam nuobodu, vienišas ir blogas, o todėl, kad jis tikrai mylės savo išrinktąjį taip, kad norėtų įsileisti jį į savo vidinį pasaulį. Galų gale, kaip dažnai, pasirinkdami sau porą, kad tik nebūtume vieni, klystame. Išmokę būti vieni su savo mintimis ir jausmais, esame pasirengę būti visiškai artimi kam nors. Tada artumo malonumas, o ne vienatvės baimė mus laiko artimus.
4 žingsnis
Svarbu jausti vienatvę ne kaip bausmę, bet kaip asmeninę laisvę ir nuoširdžiai džiaugtis savo nepriklausomybe. Gyvenk iki galo, mėgaukis kiekviena akimirka, pamatysi prieš save naujas galimybes, stengiesi pažinti save ir aplinkinį pasaulį.
