Kaip mikčiojimas dažniausiai būna vaikystėje? Kokie veiksniai prie to prisideda?
Išgąsdinimas dažnai nurodomas kaip mikčiojimo priežastis vaikystėje. Pavyzdžiui, mikčiojimas įvyksta po to, kai vaikas išsigąsta šuns arba įvyko kažkas traumuojančio.
Tačiau išgąstis gali būti sukėlėjas, tačiau tai nėra pakankama sąlyga mikčiojimui atsirasti ir įamžinti. Keli veiksniai uždedami ir apibendrinami, išausti keli siūlai, susieti neigiamų jausmų ir įsitikinimų mazgai, kurie lemia šios būsenos atsiradimą.
Atsekime bendrą, schemišką mikčiojimo istoriją.
Pavyzdžiui, vaikas nerūpestingai žaidžia su kitais vaikais arba vaikšto ramiai, laikydamas mamos ranką, arba su smalsumu, kaip būdinga daugeliui vaikų, tyrinėja aplinkinį pasaulį. Ir staiga nutinka kažkas, kas jam parodo pasaulį iš visai kitos pusės. Tai gali išgąsdinti baisus šuo ar kokia kita trauma. Kas vyksta vaiko galvoje?
Įprastas ir saugus pasaulio vaizdas byra. Pavyzdžiui, ši situacija gali priversti jį padaryti išvadą, kad pasaulis jam gali būti ne tik malonus, kad jūs negalite tiesiog nerūpestingai žaisti ir išsakyti visus savo impulsus ir t.
Be abejo, tai nereiškia, kad vaikas, gerai pagalvojęs, subraižęs galvą, daro tokią išvadą. Tai vyksta emociškai ir nesąmoningai, automatiškai.
Pasirodo pirmoji gija - įsitikinimas, kad negalima gyventi tik nerūpestingai, tai gali būti pavojinga ir skausminga. Pasitikėjimas „geruoju“pasauliu prarastas. Reikia kažkaip apsiginti, būti nuolatinėje įtampoje, nes gyvenimas nesaugus.
Galbūt po to vaiko kalboje gali pasirodyti kažkas neįprasto. Namai į tai pradeda atkreipti dėmesį. Galbūt, jei vaikui trūko dėmesio, jis jam patiks. Tai yra antroji gija. Dabar šiame „blogajame“atsirado kažkas „gero“, o šis „geras“yra svarbus ir dabar būtina jį išlaikyti.
Kas bus toliau?
Galbūt bendražygiai iš jo juoksis grupėje. Arba tai įvyks vėliau mokykloje. Jei tai bus kartojama kelis kartus, vaikas pagalvos, kad jam kažkas negerai. Vaikas pradės nuolat kreipti dėmesį į savo kalbą. Tai yra trečioji gija - jausmas, kad „kažkas man negerai“, aš blogesnė už kitus.
Jei vaikui nepavyksta pasiekti kai kurių savo tikslų, tada galbūt jis papeiks ir pasmerks save bei mikčiojimą, kuris pamažu gali tapti daugelio nesėkmių priežastimi. Čia yra ketvirtoji gija.
Mūsų situacija yra sąlyginė ir tik iliustruoja, kaip vieni išgyvenimai, išplaukiantys į kitus, sukelia prieštaringą baimių ir neigiamų įsitikinimų raizginį. Ir tik kompetentingi tėvai sugeba užkirsti kelią neigiamų būsenų vystymuisi mylėdami vaiką.
