Vaiko psichikos ypatumas yra tas, kad jis vargu ar gali atsispirti įvairioms baimėms. O tie išgyvenimai, kurie suaugusiam žmogui yra neskausmingi, gali sukelti sunkią vaiko sąmonės traumą. Štai kodėl taip svarbu anksti diagnozuoti ir gydyti vaikystės baimes.
Nurodymai
1 žingsnis
Vaikų baimė ne visada pastebima. Pradiniame etape juos paprastai sunku aptikti. Norėdami atpažinti kūdikio prasidėjusią fobiją, stebėkite jį. Jei jis tapo labiau užsisklendęs, pradėjo siaubti nuo atšiaurių garsų, dažnai pabunda naktį, tada galbūt jį kankina baimė. Taip pat atkreipkite dėmesį į vaiko piešinius. Tamsios spalvos, aštrios linijos, keisti padarai yra dar vienas nerimą keliantis rodiklis.
2 žingsnis
Pabandykite kalbėtis su savo vaiku. Jūsų pokalbis turėtų būti lengvas, atsitiktinis. Pirmiausia galite aptarti neseniai perskaitytą knygą, matytą filmą ir pan. Palaipsniui, naudodamiesi svarbiausiais klausimais, sužinokite, ko vaikas bijo.
3 žingsnis
Radę baimę sukeliantį daiktą ar reiškinį, pradėkite dirbti su vaiko vaizduote. Paprašykite jo nupiešti tai, ko kūdikis bijo. Tada patarkite jam pavaizduoti save. Tuo pačiu metu vaikas savo piešinyje turėtų atrodyti pasitikintis, stiprus ir drąsus. Padėkite šį vaizdą gerai matomoje vietoje, kad kūdikis galėtų greitai įveikti savo baimę.
4 žingsnis
Jei vaikas bijo kokio nors pasakų pabaisos, tada padovanokite jam daiktą, kuris suteiks pasitikėjimo kova su šia būtybe. Pavyzdžiui, žaislinis kardas, amuletas (jei baimė siejama su kažkuo mistiniu). Ir būtinai išreikškite norą padėti savo kūdikiui kovojant su jo baimėmis. Papasakok, ko bijojai vaikystėje ir kaip su tuo susidorojai. Jūs turite tapti jam patikima atrama ir sąjungininke.
5 žingsnis
Stebėkite visą procesą. Paklauskite, kaip vaikas miegojo, ar jis sapnavo košmarus. Jei atsakymai yra migloti ir vengiantys, situacija blogėja. Pasiūlykite skirtingų sprendimų. Pavyzdžiui, miegokite su įjungtomis šviesomis arba naktį ateikite į savo kambarį. Kartais vaikai tiesiog drovisi to paprašyti ir kenčia vien dėl baimės.
6 žingsnis
Nuolat nudžiuginkite vaiką, pabrėžkite jo stipriąsias puses, jokiu būdu nedarykite jam spaudimo. Daugelis suaugusiųjų dažnai „stimuliuoja“vaikus tokiomis frazėmis: „Na, sutrauk save! Ar tu drąsus vaikinas, ar kažkoks murmintis? Tokia taktika lemia tai, kad kūdikis už išorinio pasitikėjimo ir bebaimiškumo ima slėpti savo baimes, kurios ateityje gali išsivystyti į sunkias fobijas.
