Bandys suprasti emocinio perdegimo priežastis, jo vystymosi fazes ir būdus, kaip ją įveikti.
Kasdieniniame, kasdieniniame supratime emocinio perdegimo reiškinys susideda iš to, kad iš pradžių žmogus dirbo gerai, noriai ir produktyviai, o paskui kažkas atsitinka, o iškviestas asmuo perdega: darbas tampa neįdomus, jis vėluoja ir stengiasi anksti išeiti iš darbo, darbe jam nuobodu, darbuotojas yra vangus ir neturi iniciatyvos.
Deja, nors tai būtų nepageidaujamas variantas darbdaviui, apskritai tokį emocinio perdegimo pasireiškimą galima būtų laikyti labai vegetarišku (silpnu). Nyderlanduose perdegimas oficialiai laikomas darbo sužalojimu, kuris gydomas darbdavio sąskaita, o jei gydymas neveikia, organizacija privalo mokėti išmokas.
Iš tikrųjų perdegimas veikia ne tik žmogaus elgesį darbe, bet ir už jo ribų, taip pat sveikatą.
Psichologinės reakcijos apima:
- atsisakyti hobio;
- vaizduotės trūkumas;
- nuolatinis kaltės jausmas;
- nuotaikų kaita;
- apatija.
Psichosomatinės reakcijos:
- nevirškinimas;
- priklausomybė nuo alkoholio (kofeino, nikotino);
- nugaros skausmas;
- nemiga;
- seksualinės disfunkcijos;
- bendras imuniteto sumažėjimas.
Elgesio reakcijos:
- įtarimas;
- kaltinti kitus;
- ignoruoti savo vaidmenį nesėkmėje;
- konfliktai.
Penkių pakopų perdegimo vystymosi modelis, kurio autorius yra Greenbergas, tapo plačiai paplitęs. Pirmajame etape žmogus su malonumu imasi darbo, su juo elgiasi entuziastingai, darbe patiriamas stresas neturi stipraus poveikio. Antroje fazėje atsiranda nuovargis ir miego problemos, tačiau mažėjantį produktyvumą šioje fazėje galima kompensuoti gerais dirgikliais ir išorine motyvacija. Trečioje fazėje prasideda fizinis išsekimas ir nuolatinio laisvo laiko trūkumo jausmas. Ketvirtasis etapas yra akivaizdi krizė: galimas dalinis arba visiškas darbingumo praradimas. Penktasis etapas, jei jis ateina į jį, pasirodo, yra rimta grėsmė karjeros tęsimui ir bendrajai žmogaus sveikatai.
Turite suprasti, kad emocinis perdegimas priklauso ne tik nuo paties darbuotojo. Žinoma, kai kurie asmenys turi polinkį į darboholizmą, tačiau ne mažiau reikšmingas veiksnys yra netinkamas darbo organizavimas, dėl kurio darbuotojai gali išsekti (didelis darbo kiekis, atlygio stoka, dėmesys klaidoms, nepatogumai darbo vietoje). sąmoningai neįmanomų planų ir pan.), todėl norint įveikti emocinį perdegimą, reikia dirbti vienodai dviem kryptimis: asmenine ir organizacine.
Iš asmeninio elgesio psichologai išskiria bendruomeniškumą, optimizmą, pakankamą savivertę, emocinį atsiribojimą, konstruktyvų požiūrį į problemas (reikia pašalinti nerimą dėl „ką daryti dabar, kas bus dabar“), o teigiamą-konstruktyvų. turėtų būti pateiktas klausimas: „Ką galima padaryti tokiomis aplinkybėmis?“).
Organizaciniai veiksniai sprendžiami pašalinant nepateisinamai aukštus darbo standartus, planai turi būti įgyvendinami ir naudingi, darbo vieta turi būti patogi ir ergonomiška, poilsis ir atostogos turi būti laiku ir išpildančios.
