Kiek žmonių kartkartėmis sau užduoda šį klausimą? Žmogus visada kažko nori. Kuo daugiau jis pasiekia, tuo didesni jo poreikiai. Dažnai net džiaugsmą dėl to, kas buvo gauta, apmalšina nuoskauda dėl to, ko dar nėra.
Poreikių piramidė
Žmogus ateina į šį pasaulį ir jį užvaldo norai: paprasčiausi, užtikrinantys gyvybinę organizmo veiklą. Maisto, šilumos, miego poreikis. Be to, pasak psichologų, vaikas siekia kažko, ko dar neturi: būti kaip suaugęs, išmokti vaikščioti, bendrauti, atlikti kai kurias socialines pareigas. Be to, jie kyla tam tikra seka, kai jie senėja.
Psichologijoje šį reiškinį aprašė A. Maslowas ir pavadino „žmogaus poreikių piramide“. Pagal šią teoriją, pats pirmas žmogus turėtų patenkinti tuos gyvybiškai svarbius poreikius, kurių dėka jis nejaučia alkio, troškulio, nuovargio.
Antrasis piramidės žingsnis yra saugumo ir apsaugos poreikis. Būtent jos dėka kažkas nori įsigyti tvirtus namus, o kažkas sėkmingai išteka, norėdamas rasti gynėją. Metodas dažniausiai priklauso nuo saugumo suvokimo.
Toliau ateina noras priklausyti grupei, kuris labai aiškiai pasireiškia paaugliams. Tai priklausymo poreikis, jausmas būti kažko didesnio dalimi. Būtent ji priverčia žmogų laikytis tos ar kitos socialinės ląstelės pateiktų taisyklių.
Tada reikia pagarbos ir pripažinimo. Asmuo stengiasi užimti lyderio poziciją bet kurioje nišoje, kad jo nuopelnus įvertintų visuomenė, kuriai jis save laiko.
O piramidės viršūnė yra savirealizacijos, tai yra savo potencialo realizavimo, troškimas. Čia žmogaus veikla tampa nebe kova dėl vietos saulėje, o jo noras daryti tai, ką jis linkęs. Manoma, kad todėl istorijoje pasitaiko atvejų, kai imperatoriai tapo daržovių augintojais, o sėkmingi verslininkai staiga paliko atsiskyrėlius miškuose.
Poreikių įgyvendinimo ypatumai
Pagal šią teoriją laimę ir ramybę žmogus jaučia tik tada, kai patenkinamos visos poreikių kategorijos. Ir pagrindinė tolesnio progreso link aukštesnių troškimų sąlyga yra nuolatinis ankstesnių patenkinimas. Paprasčiau tariant, net stiprus saugumo troškimas nutirpsta, kai žmogus yra alkanas, o savirealizacijos troškimas negali kilti asmeniui, kuris tapo atstumtuoju savo aplinkoje.
Tačiau net žmonės, pasiekę tam tikrą visuomenės svorį, gerbiami ir įtakingi, kartais jaučiasi tušti ir nelaimingi: viršūnė nepasiekta, jie patys savęs nesuvokė.
Išvada yra ta, kad labai sunku vienu metu patenkinti visus poreikius. Tačiau to noras būdingas žmogaus prigimčiai, todėl jis nenustoja bandyti ir tik kartais jaučia, kad visada nori kažko, ko nėra.
