Hipochondrija yra nekontroliuojamas ir dažnai patologinis rūpestis savo sveikata. Į tokią būseną linkęs žmogus yra pernelyg dėmesingas savo savijautai, nuolat ieško savyje ligų simptomų. Hipochondrija yra glaudžiai susijusi su nerimu, kuris gali labai išaugti epidemijos ir karantino fone.
Gydytojai įsitikinę, kad hipochondrinis asmenybės sutrikimas yra liga, kurią būtina gydyti. Neįmanoma savarankiškai susidoroti su ūmine hipochondrija. Be to, ši būklė dažnai derinama su depresija, obsesiniu-kompulsiniu sindromu, panikos priepuoliais ir nerimo sutrikimais.
Dažni hipochondrijos simptomai, be mirties baimės ir patologinio nerimo dėl jų sveikatos, yra šie:
- polinkis ieškoti įvairių ligų požymių;
- reaguoti į menkiausią negalavimą yra per daug emocinga;
- ūmus nepasitikėjimas gydytojais ir tyrimų rezultatais; net kai žmogui sakoma, kad su juo viskas gerai, jis ir toliau nerimauja;
- alternatyvių neegzistuojančių ligų gydymo metodų paieška;
- polinkis savarankiškai diagnozuoti save knygų ar interneto pagalba; tuo pat metu diagnozės beveik visada gąsdina, nėra galimybės pasveikti.
Hipochondrija, kuri gali labai pasijusti per karantiną ir dabartinę koronaviruso epidemiją, sukelia miego ir apetito problemų ir neigiamai veikia pažinimo funkcijas. Jei ši būklė paliekama be priežiūros, ji neigiamai veikia emocinį foną, gali sukelti panikos priepuolius ir staigius nuotaikos pokyčius.
Esant situacijai, kai jokiu būdu negalima kreiptis pagalbos į psichiatrą ar psichoterapeutą, galite pabandyti savarankiškai „užgesinti“hipochondrinio sutrikimo apraiškas. Be to, dažnai pasitaiko atvejų, kai žmogus save vadina užgrūdintu hipochondriku, tačiau iš tikrųjų jis neturi psichikos sutrikimų. Tačiau yra pernelyg didelis nerimas, įkyrios mintys ir emocijų valdymo problemos.
Ką daryti pačiam norint palengvinti būklę:
- stenkitės į gyvenimą įnešti daugiau šviesos, praleiskite mažiau laiko tamsiose patalpose; jei įmanoma, verta išeiti į balkoną ar lodžiją, kvėpuoti grynu oru ir degintis;
- išmokti sustabdyti minčių srautą, dėl kurio padidėja nerimas ir nerimas; reikia pabandyti menkiausiu pretekstu nustoti vytis save, ieškant racionalaus savo būklės paaiškinimo; pavyzdžiui, pradėjus kosėti, nereikėtų iš karto su siaubu pagalvoti, kad tai koronavirusas; būtina pabandyti rasti galimą būklės priežastį, nes kosulys gali būti nervingas, jis gali atsirasti dėl alergijos dulkėms ir pan.;
- jei hipochondrijos simptomai dėl epidemijos ir karantino yra ypač ryškūs skaitant ar žiūrint naujienas ar jas skaitant, rekomenduojama surengti „informacinį detoksikatorių“; nereikia kasdien skirti kelių valandų naujos informacijos studijoms, juolab, kad nereikia orientuotis tik į neigiamą statistiką;
- fizinis aktyvumas - valymas, šokiai, mankšta, smūgis į pagalvę, paprasčiausias pasivaikščiojimas po butą - numalšina nerimą, padeda išvaduoti galvą nuo nereikalingų minčių, palengvina stresą, pagerina tiek savijautą, tiek nuotaiką;
- meditacija, joga, kvėpavimo technika, atpalaiduojančios muzikos klausymasis, maudymasis vonioje, aromaterapija levandų ar pipirmėčių eteriniais aliejais - tai malonūs būdai, padedantys nuraminti nervų sistemą;
- geras poilsis yra nepaprastai svarbus fizinei ir psichinei sveikatai palaikyti; mokslininkai pažymi, kad miego trūkumo, nemigos ar netinkamos dienos režimo metu žmogus kenčia nuo kritinio mąstymo, sustiprina baimes ir neigiamas emocijas, padidina nerimą, pablogina bendrą sveikatos būklę; kovojant su hipochondrija, reikia eiti miegoti ir keltis griežtai tuo pačiu metu, bandant visiškai išsimiegoti mažiausiai 7 valandas; Poilsis dienos metu taip pat yra svarbus, nes susikaupęs nuovargis neigiamai veikia pažinimo funkcijas ir - vėlgi - sustiprina nerimą ir nerimą;
- nerimo malšinimo pratimai, kurių buvo sukurta labai daug, yra tinkami siekiant įveikti hipochondrinio sutrikimo paūmėjimą koronaviruso epidemijos ir karantino metu; visų rekomendacijų, kurios turėtų padėti sumažinti užsikrėtimo virusu tikimybę, laikymasis papildomai leis šiek tiek „užgesinti“įtampą.
