Brandumas yra žmogaus vystymosi viršūnė: tiek kūnas, tiek individas. Aktyviausias ir produktyviausias gyvenimo laikotarpis, kai jau turite patirties ir supratote savo norus, taip pat jėgų įgyvendinti savo planus.
Psichologiniai brandaus amžiaus bruožai
Brandumas - ilgiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Remiantis įvairiais šaltiniais, tai svyruoja nuo trisdešimt penkiasdešimt penkiasdešimt šešiasdešimt penkerius metus, priklausomai nuo asmens individualių savybių. Brandus amžius ateina, kai įgyjama tam tikra gyvenimo patirtis. Vieniems branda yra tik skaičiai pase, o kiti pastebimai praranda susidomėjimą gyvenimu ir vis dažniau paslydo žodžius: „Kur turėčiau eiti į klubus / trumpus sijonus / mokytis / judėti (pabraukite būtiną), nes aš man jau trisdešimt / keturiasdešimt / penkiasdešimt metų.
Suaugęs žmogus įgyja ir atskleidžia naujas savybes: pasitikėjimą savimi, sugebėjimą palaikyti kitus, realizmą, norą pasidalinti savo patirtimi. Be abejo, šiame amžiaus tarpsnyje nebėra jaunatviško maksimalizmo, žmogus supranta ir priima save tokį, koks yra. Jis moka nustatyti prioritetus ir pripažinti savo klaidas.
Brandos laikotarpiu dažnai būna dvi psichologinės krizės: trisdešimt ir keturiasdešimt metų, kai svarbu permąstyti savo gyvenimą ir padaryti išvadas, kaip gyventi toliau.
Trisdešimties krizė arba gyvenimo prasmės krizė
Trisdešimties metų krizė, žinoma, yra sąlyginė sąvoka. Tai gali ateiti šiek tiek anksčiau arba šiek tiek vėliau. Krizė pasireiškia tuo, kad žmogus jaučia poreikį kažką kardinaliai pakeisti savo gyvenime ir įvyksta vertybių pervertinimas. Vyrams ir moterims ši krizė taip pat vyksta skirtingais būdais. Moterys dažnai keičia savo šeimos ir karjeros prioritetus. Tie, kurie visas jėgas į savo karjerą investavo iki trisdešimties, pradeda galvoti apie santuokos ir vaikų auginimo svarbą. O tie, kurie jau sukūrė šeimą, energiją nukreipia karjeros laiptais.
Vyrai krizės metu keičia savo gyvenimo būdą ir darbą, dažnai galvoja apie profesijos keitimą.
Krizės išgyvenimo sunkumas taip pat gali būti skirtingas - tai lengvas jausmas, kad kažko trūksta, - tai lėtinis nerimas ir depresija.
Keturiasdešimt metų krizė arba pusiaukelės krizė
Keturiasdešimt metų krizė dažnai vyksta šeimos bėdų fone: konfliktai santuokoje, su vaikais, kurie tampa nepriklausomi, tėvų netektis. Jei sutuoktinių nesiejo niekas kitas, išskyrus vaikus, santuoka gali baigtis skyrybomis. Keturiasdešimt metų yra amžius, kai apibendrinami ankstesnio gyvenimo rezultatai.
Keturiasdešimties metų krizė ryškesnė vyrams, čia tinka posakis „žili plaukai barzdoje - velnias šonkaulyje“, ypač jei vyras nesijaučia realizavęs save.
Sėkmingai įveikti krizės laikotarpį įmanoma tik tuo atveju, jei pažvelgsite į pasaulį be rožinių akinių, suprasite, ką aš galiu, o kas ne, ir sutiksite, kad visi žmonės nėra amžini.
