Stereotipas kaip stabili kažko idėja kenkia nuosprendžio kūrimui, o ne jam padeda. Frazė „jis mąsto stereotipais“turi neigiamą atspalvį: taip jie sako apie asmenį, kuris naudojasi paruoštais šablonais ir nežiūri į reiškinio gylį. Nepaisant to, jie užima vietą mūsų gyvenime ir kartais yra labai naudingi.
Nurodymai
1 žingsnis
„Stereotipo“samprata, suformuota iš graikiškų žodžių στερεός - kietas ir τύπος - atspaudas, pateko į socialinę-psichologinę leksiką iš leidybos. Tai buvo spausdintų formų, naudojamų daugkartiniam teksto atgaminimui, pavadinimas. Kitos poligrafinės sąvokos - klišė, antspaudas, taip pat yra artimos prasmei. Stereotipas yra stabili tam tikrų socialinių grupių bruožų idėja, perduodama visiems jos atstovams.
2 žingsnis
Beveik visada stereotipas yra emociškai spalvotas ir dažniausiai neigiamai. Nacionalinių charakterio bruožų atvaizdavimas yra stereotipinių teiginių pavyzdžiai. Paprastai pripažįstama, kad visi rusai yra girtuokliai, amerikiečiai yra siaurai mąstantys, o prancūzai - šykštūs.
3 žingsnis
Vienas pirmųjų tokios koncepcijos kaip stereotipas tyrinėtojų Walteris Lippmannas nustatė keturis pagrindinius stereotipo bruožus. Tai yra teismo sprendimas, kuris ateina iš išorės (kurį suformuoja tėvai, visuomenė, žiniasklaida), bet nėra išbandytas ir nesuvokiamas. Jis visada turi ryšį su realybe, tačiau apie tai kalba, labai supaprastindamas. Stereotipas yra klaidingas dėl to, kad grupės turtas (pats savaime gana abejotinas) perduodamas kiekvienam jos nariui. Galiausiai, klišė yra atkakli: stereotipinio mąstymo žmogus laikys rusų ar intelektualų iš Amerikos išimtimi, tačiau nepakeis bendros nuomonės.
4 žingsnis
Stereotipai dažnai yra iš dalies arba visiškai melagingi sprendimai. Tuo pačiu jie padeda taupyti psichinę energiją, nes žmogus iš esmės negali kiekvienam savo kelyje reiškiniui suteikti originalaus ir kūrybiško supratimo. Be to, vienoje socialinėje grupėje stereotipai leidžia rasti bendrą kalbą.
5 žingsnis
Stereotipinis mąstymas yra problema tik tada, kai jis trukdo adekvačiai suvokti situaciją. Savaime turinti daugybę „emocinių spalvų + negatyvumo“, klišė dažnai tampa propagandos įrankiu, kuris formuoja baimę tam tikros etninės ar socialinės grupės atžvilgiu. Todėl būtų gerai, jei kiekvienas žmogus rastų jėgų nepasiduoti primestiems stereotipams, bet pagalvoti, iš kur kyla jo idėja apie įvairius reiškinius.
