Visi vaikai užduoda klausimus, kas yra mirtis. Skiriasi tik tas amžius, kai vaikas pradeda domėtis šia tema. Kai kurie tėvai bando juoktis, kiti bando juos nuraminti, trečioji suaugusiųjų kategorija pradeda pasakoti per daug informacijos.
Nurodymai
1 žingsnis
Pagrindinis dalykas, kurį turėtų suprasti visi tėvai, yra tai, kad vaiko klausimas apie mirtį yra neišvengiamas, todėl verta iš anksto apgalvoti savo elgesį ir atsakymus. Jei susidomėjimas šia tema kilo ankstyvame amžiuje, tai yra tam tikros priežastys, kurias išsiaiškinti nebus nereikalinga. Tikėtina, kad vaikas tiesiog išgirdo nesuprantamą žodį „mirtis“arba pamatė negyvą gyvūną.
2 žingsnis
Jei jaučiate, kad vaikas bijo mirties, tuomet jokiu būdu neturėtumėte jo nuraminti frazėmis „tu niekada nemirsi“, „Aš niekada nemirsiu“ir panašiomis pastabomis. Pabandykite paaiškinti, kad gyvenimas ir mirtis yra natūralūs procesai. Žmogus gimsta, gyvena, sensta ir miršta. Sugalvok legendą, kad po mirties žmonės tampa gyvūnais, vabzdžiais ir būna šalia savo artimųjų.
3 žingsnis
Netylėk. Daugelis tėvų mano, kad vaikams nereikia informacijos apie mirtį iki tam tikro amžiaus. Ši nuomonė neteisinga. Kuo anksčiau vaikas pradės suprasti rimtas temas, tuo lengviau bus prisitaikyti prie vykstančių įvykių.
4 žingsnis
Nebandykite per daug išsamiai paaiškinti savo vaiko mirties temos. Apie laidotuvių ceremonijas, kapines ar kitas subtilybes nereikia kalbėti. Pakanka trumpai, bet suprantamai paaiškinti mirties priežastis - senatvę, ligas, nelaimingus atsitikimus. Pernelyg didelė informacija gali nenuraminti, bet dar labiau išgąsdinti vaiką.
5 žingsnis
Mintys apie vaikų mirtį gali sukelti rimtų psichikos sutrikimų. Vaikai pradeda bijoti būti vieni, miegoti tamsoje ir net siaubti dėl menkiausio nakties ošimo. Norėdami to išvengti - visada pasidomėkite vaiko klausimais ir daugiau kalbėkite apie jo rūpestį. Pokalbio metu nerodykite savo emocijų, neverkite, bet išlaikykite ramų toną.
